Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  JAV tikisi Armėnijos ir Turkijos susitaikymo procesą išlaikyti gyvybingą

2010 05 12

Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimo progresui atėjo sunkūs laikai. Abiejose valstybėse vis labiau vyriausybių oponentai priešinasi spalio mėnesį pasirašytiems protokolams. Be to, Turkijos vyriausybė intensyviai ruošiasi didžiausiam iššūkiui – kitais metais vyksiantiems rinkimams. Ministro pirmininko, kuris priklauso Teisingumo ir plėtros partijai, populiarumas mažėja ir nėra tvirtų ženklų, kad dabartinė parlamentinė dauguma išgyvens po kitų rinkimų. Gegužės 4 d. šalies premjeras Tayyipas Erdoganas patyrė vieną didžiausių pralaimėjimų, nes parlamente balsuojant dėl jo pasiūlytų konstitucijos pataisų kai kurie nariai išdavė partiją. Tai parodė, kad T. Erdoganas negali išlaikyti partinės disciplinos, kai susiduriama su nacionalistine darbotvarke.

Spalio mėnesį Armėnijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai įsipareigojo siekti normalizuoti diplomatinius santykius tarp šalių. JAV, Rusija ir Europos Sąjunga pasveikino susitarimą kaip galimą naują pradžią abiejų šalių istorijoje, tačiau ši euforija truko trumpai. Skepticizmas atsinaujino kilus dvišalei įtampai.

Armėnų diaspora JAV ir kitose šalyse mobilizavosi, siekdama prastumti rezoliucijas, pripažįstančias armėnų žudynes genocidu. O Turkija pasmerkė JAV ir Švedijoje priimtas tokias rezoliucijas ir atšaukė iš abiejų šalių savo ambasadorius. Taip pat R. T. Erdoganas piktai užsiminė apie galimą „nelegalių armėnų darbininkų“ deportaciją. Kitas Turkijos dirgiklis yra jos artimiausias sąjungininkas regione – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas įsitikinęs, kad, atverdama sieną su Armėnija, Turkija prarastų svertą, kurį galėtų panaudoti priversdama Jerevaną daryti nuolaidas dėl Kalnų Karabacho teritorijos.  Iš tiesų Turkijos vadovai pakartotinai teigė, kad šalies siena su Armėnija nebus atverta, jei nebus išspręsta Kalnų Karabacho problema. O Armėnijos prezidentas sustabdė protokolų ratifikacijos procesą šalies parlamente.

Jau pirmosiomis prezidentavimo dienomis Barackas Obama aiškiai davė suprasti, kad svarbu paremti Armėniją ir Turkiją, kad šios normalizuotų savo santykius. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton nuolat palaiko santykius su Armėnijos ir Turkijos lyderiais. Prieš žlungant ratifikacijos procesui, B. Obama ir H. Clinton surengė ilgas darybas su vyresniaisiais Armėnijos ir Turkijos pareigūnais. Nors nepavyko ratifikuoti spalio mėnesį pasirašytų protokolų, JAV pareigūnai išlieka optimistiški. Jie mato ženklų, kad pilietinės visuomenės abiejose šalyse palaiko sutaikymo procesą. Praėjusį mėnesį Armėnijos svarbiausia verslo asociacija ir trys pilietinės grupės pažadėjo, jog dirbs kartu, kad tvirtintų ryšius tarp Armėnijos ir Turkijos.

Vašingtono ambasadorė Armėnijoje Marie Yovanovitch teigė, kad uždarytos sienos XXI a. Europoje nėra „fenomenas, kuris gali toliau egzistuoti“. B. Obamos administracija nepasiduoda ir aktyvus JAV dalyvavimas toliau tęsis.

Pagal 2010 m. gegužės 7 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras