Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  D. Medvedevas apie Staliną, karą ir naujo didžiulio konflikto tikimybę

2010 05 13

Praėjus 65 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prisipažino, kad negalėtų nuneigti naujo visuotinio konflikto grėsmės.

Interviu dienraščiui „Izvestija“, duotame artėjant gegužės 9-osios dienos paradui Maskvoje, Rusijos vadovas sakė, kad valstybei būtina stipri armija ir moderni ginkluotė, ypač branduolinė. Nenurodęs grėsmės šaltinių, D. Medvedevas pabrėžė, kad „yra labai skirtingų šalių su labai skirtingais interesais“.

„Mes labai daug dėmesio skiriame kovai su mūsų istorijos klastojimu. Ir kažkodėl dažnai manome, kad turima omenyje tik tai, kad neleistina keisti Antrojo pasaulinio karo rezultatų“, – teigė D. Medvedevas. Tačiau, pasak jo, ne mažiau svarbu tai, kad negalima pateisinti tų, kurie naikino savo tautą.

Pergalės dienos išvakarėse buvo daug diskutuota, ar tiktų Rusijos miestus puošti Stalino portretais.  D. Medvedevui tai nebuvo priimtina, nes „Nepaisant to, kad Stalinas daug dirbo ir Sovietų Sąjunga jam valdant pasiekė didelių laimėjimų, jo nusikaltimų negalima atleisti, – griežtai pasakė Rusijos prezidentas, – šis režimas negali būti vadinamas niekaip kitaip kaip totalitarizmu.“

J. Levados centro duomenimis, tik 25 proc. šių metų kovą apklaustų Rusijos gyventojų Staliną pavadino valstybiniu nusikaltėliu, kaip to seniai reikalauja žmogaus teisių gynėjai.

Prisipažinęs esąs „didelis skaitmeninių technologijų gerbėjas“,  D. Medvedevas pasiūlė sukurti visiems prieinamą elektroninį karo istorijos archyvą. Rusijos vadovas mano, kad atėjo laikas išslaptinti daugumą dokumentų, nes „Po 65 metų liaudis turi žinoti tiesą tiek apie karą, tiek apie kitus įvykius.“

Minėtą Rusijos prezidento iniciatyvą ekspertai pavadino labai svarbia vertinant iš civilizuotos valstybės pozicijų, tačiau nerimaujama dėl galimo vilkinimo. „Politiniai sprendimai – tai viena. Konkrečių valdininkų veiksmai – kas kita. Mūsuose tai paprastai būdavo skirtingi dalykai. Tarkim, istorikas ar kažkieno giminaitis apsilanko archyve. Jis ten bendrauja ne su valstybės prezidentu, o su klerku, ir šis klerkas į lankytoją žiūri lyg į priešą, kuris kažką nori sužinoti apie istoriją, kad vėliau šiuos duomenis panaudotų siekdamas pakenkti valstybės įvaizdžiui“, – gana pesimistiškai pasakė Politinių technologijų centro prezidento pirmasis pavaduotojas Aleksejus Makarkinas.

Pagal 2010 m. gegužės 7 d. „Russkij dom Baltiji“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras