Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Valdžios vakuumo grėsmės

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 06 19

Sunkiai su politine Lietuvos realybe besisiejančią iniciatyvą sutelkti konservatorius (TS) ir socialdemokratus (LSDP) parodęs Prezidentas Valdas Adamkus, ko gero, turėjo suprasti, jog po šio nepavykusio bandymo trauktis nebebus kur. Vien jau dėl to, kad su entuziazmu kalbėdamas apie plataus spektro koaliciją, avansu prisiėmė nuopelnus už eilinį Lietuvos „gelbėjimą“. Tačiau tiek Prezidentas, tiek ir tarpusavyje nesutariančios partijos, reprezentuojamos jų Seimo frakcijų, nutarė, jog šaliai bus visai patogu ir toliau stebėti sunkias naujos koalicijos lipdymo batalijas. Tiesa, po V. Adamkaus pageidavimo Ministro Pirmininko poste matyti LSDP proteguojamą Zigmantą Balčytį, situacija darosi kiek aiškesnė, tačiau, kita vertus, tai reiškia, kad savotiškas valdžios vakuumo laikotarpis tęsis dar kurį laiką, kol socialdemokratai bandys realizuoti jiems Prezidento atiduotą atsakomybę. Atsižvelgiant į V. Adamkaus iškeltus „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimus, naujų koalicinių derybų perspektyvos tikrai nežada būti trumpalaikėmis.

Tačiau vietinių politinių batalijų specifika yra, ko gero, tik mums patiems įdomus reikalas. Atskirų politikų ar partijų sąsajas su kitų šalių interesų grupėmis ar net specialiosiomis tarnybomis vietiniai veikėjai turbūt eskaluoja kur kas dažniau ir garsiau nei tikrieji ir, tikėtina, ne vien Lietuvoje gyvenantys čionykščių politinių skandalų režisieriai.

Savotišką nuostabą ir dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad nei vienas dabartinių Lietuvos vidaus politikos batalijų dalyvis ar pašalinis jų stebėtojas neprabilo apie išorines grėsmes, šalyje egzistuojant pakankamai ilgam tarpuvaldžiui. Pastarasis, beje, yra dar ir ypač pavojingas tuo, kad kyla ne iš aiškų fundamentalių partinių prieštaravimų, kaip, kad buvo Vokietijoje po paskutiniųjų Bundestago rinkimų, bet greičiau iš atskirų partijų, jų lyderių bei šalies Prezidento ambicijų.

Negalima nepastebėti ir to, kad tokia šalis, kaip jau minėta Vokietija, gali sau leisti ilgų derybų dėl valdžios prabangą. Tokia pačia privilegija gali naudotis ir daugelis kitų Vakarų, Šiaurės ar net Pietų Europos valstybių, esančių Europos Sąjungos (ES) narėmis. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės, kažin ar gali taip neatsakingai žiūrėti į dideles vidines krizes, atsižvelgiant į jų geopolitinę padėtį bei vis augantį Rusijos interesą plėsti savo įtakos Europoje zonas.

Žinoma, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog valdžios vakuumas Lietuvoje yra geras masalas tik rytiniams mūsų kaimynams. Tokia, švelniai tariant, prastoka vidinė šalies situacija, be jokios abejonės, turi savo atspindį ir vakarietiškoje opinijoje. Tik pastaroji, tikėtina, nėra tokia agresyvi bei ekspansyvi. Jau ne vieną kartą buvo galima įsitikinti, jog tiek atskirų Vakarų valstybių lyderiai, tiek ir ES pareigūnai būna pakankamai diplomatiški ir netgi atsainūs oficialiame kontekste. Tačiau tuo pačiu į Lietuvos ir kitų VRE šalių trūkumus visuomet yra atsižvelgiama ir be didelio išankstinio reklamavimo tai pasireiškia konkrečiais sprendimais. Pakankamai nesenas ir skausmingas to pavyzdys – praėjusių metų pabaigos Didžiosios Britanijos iniciatyva net 10 proc. sumažinti ES išmokas septynioms ES naujokėms sekančios finansinės perspektyvos laikotarpiu. Akivaizdu, kad tuomet vietiniai politikai, tvirtinę, jog Lietuvoje „viskas įsisavinama laiku“, visiškai nesusiorientavo situacijoje ir neįvertino, kad net ir smulkiausi neigiami signalai daro didžiulę žalą šalies įvaizdžiui Vakaruose. O tai, savo ruožtu, pakankamai sklandžiai išsilieja į tenykščius politinius sprendimus, kuriems Lietuva yra subordinuota nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Darant išvadą, būtų sunku patikėti, kad mūsų šalies partneriai iš ES bei NATO visiškai neatkreips dėmesio į tai, kaip lėtai ir neryžtingai Lietuvoje sprendžiama bene didžiausia per pastaruosius penkiolika metų politinė krizė.

Tačiau be Vakarų, akivaizdu, kad Lietuvoje egzistuoja ir pakankamai didelė Rytų, visų pirma, Rusijos interesų projekcija. O pastarosios realizavimo būdai, ko gero, nėra tokie diplomatiški kaip mūsų Vakarų partnerių. Papildomų argumentų tam, kad valdžios vakuumas šalyje yra itin palankus metas svetimų interesų realizacijai čia, ko gero, nereikia. Tačiau, kaip nebūtų keista, net itin dideliu priešiškumu Rusijai pasižymintys konservatoriai lenktynių dėl valdžios įkarštyje lyg ir pamiršo šią grėsmę. Lygiai taip pat ją pamiršo ir daugeliu kitų atvejų itin aktyvus Valstybės saugumo departamentas (VSD), viešai taip niekam ir nepateikęs pažymų apie tarpuvaldžio grėsmes nacionaliniam šalies saugumui. Daugelis radikaliai nusiteikusiųjų, šiuo atveju, ko gero, galėtų priminti ir dabartinio VSD vadovo praeities sąsajas su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis.

Beje, jau gerokai anksčiau aprašytas trečiasis ir, deja, vėl tarpuvaldžiu įvykęs „Mažeikių naftos“ pardavimas, tikėtina, geriausiai atspindi situaciją, į kurią Lietuvą stumia vietiniai politikai, aklai pasiduodami vietinių batalijų aistroms. Tiesa, kaina, kurią mes mokėsime už dabartinį partijų, politikų bei Prezidento, nesiryžtančių priešlaikiniams Seimo rinkimams, gali paaiškėti gerokai vėliau, o galbūt net ir per vėlai, nes valdžios vakuumas tokiame skirtingų interesų sankirtos taške, kokiame yra Lietuva, yra pernelyg didelė prabanga bet kuriai VRE regiono valstybei.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras