Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos užsienio politikos pokyčiai (1)

2010 05 27

Rusijos užsienio politikos kontekste svarbūs du abstraktūs strateginiai dokumentai. Vieną jų bendrais bruožais apibūdino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o apie kitą informacija buvo nutekinta žurnalui „Newsweek“ Maskvoje. Pasirodo, yra svarstomas svarbus pasikeitimas šalies užsienio politikoje. Jeigu tai bus iki galo įgyvendinta, bus atsisakyta troškimais paremtos ir priešiškos prieigos užsienio politikos srityje. Tokiam svarbiam motyvui kaip „atgimstanti Rusija“ kyla iššūkių. Planai siekia nuo draugiškų santykių su Lenkija atkūrimo iki sienos demarkacijos su Norvegija.

Gegužės 13 dieną S. Lavrovas pristatė pranešimą Federacijos Tarybai apie valstybės užsienio politikos prioritetus, paremtą 2010 m. sausį paviešintomis tezėmis. Nors dalis jo kreipimosi buvo apgailestavimas, kad Jungtinės Valstijos didesnę svarbą teikia nacionalinei įstatymų leidybai negu tarptautiniams susitarimams, pabrėžė, kad šiais metais Maskvos tikslai keičiasi. Kaip vieną iš aspektų jis paminėjo sienos su Azerbaidžanu įforminimą ir išreiškė atspalvį turintį požiūrį į Dalai Lamą. Tai padaryta be papildomo Tibeto temos svarstymo. Taigi naujoje užsienio politikos doktrinoje tarsi atsisakoma valstybes skirstyti į draugus ir priešus, be to, politika koncentruojama į pragmatinius interesus, paremtus D. Medvedevo troškimu modernizuoti ekonomiką. Dėl to gali sumažėti įtampa tarp valstybių.

Kaip kalbama, dokumente keliami labai ambicingi tikslai: ekonominis Baltijos šalių užkariavimas, bendrovių Vidurinėje Azijoje pirkimas, branduolinis bendradarbiavimas su Afrikos valstybėmis ir tolesnis ryšių su Indija bei Kinija stiprinimas. Dėl visuotinės finansų krizės S. Lavrovas kaltina į Vakarus sutelktą visuotinio valdymo sistemą, dominuojamą Jungtinių Valstijų. Tokio pobūdžio valdymas pasaulio politikoje ir ekonomikoje dabar susilpnėjo. Ministras pasiūlė naują prieigą, skatinančią pagrindinių pasaulio jėgų tarpusavio priklausomybę, kuri paveiktų ekonomikas ir kultūras, apimančias Maskvos interesus, dar prieš įvardijant, ar ES, ar Jungtinės Valstijos yra geresnis partneris.

Plėtodami daugiau bendradarbiaujančią užsienio politiką, vadovai randa kapitalo, reikalingo modernizuoti Rusijos ekonomiką, nes jai pačiai neužtenka pinigų technologiniam lūžiui. Krizė parodė, kad Rusija nepajėgi žengti pirmyn visiškai savarankiškai – reikia prie ko nors prisiglausti. O prisirišimas prie Europos Sąjungos (ES) įtikintų Europą investuoti į Rusijos modernizaciją.

Buvusios Sovietų Sąjungos dokumente prioritetu laikomi abipusių investicijų apsaugos susitarimai su Azerbaidžanu, rusų bankų stiprinimas jame. Baltarusijoje bus palaikomos Rusijos bendrovės ir jų vieta energetiniame sektoriuje. Baltijos šalys bus išnaudojamos prekių tranzitui į ES. Rusijai svarbios jų informacinės technologijos, logistika ir transportas.

Energetiniam bendradarbiavimui su Vokietija paminėtina politinė parama „Nord Stream“ („Šiaurės srautui“). O štai Italijos patirtis bus panaudota ruošiantis Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms 2014 m. Problemos šiam užsienio politikos pakeitimui susijusios su sunkumais koordinuojant verslo pastangas ir jų ryšys su vyriausybe bei užsienio reikalų ministerija. Reikės priversti kartu dirbti energetikos bei pramonės ir prekybos ministerijas. Rusijos užsienio reikalų politika bus mažiau paremta retorika ir įnoriais.

Pagal 2010 m. gegužės 19 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras