Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Energetinė priklausomybė nuo Rusijos ar Maskvos diktatas?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 06 15

Iki Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge liko lygiai mėnuo. Apžvalgininkai tvirtina, kad tai bus Rusijai nelengvas forumas visais atžvilgiais: tiek dėl Irano branduolinės programos, kuriai, atrodo, pritaria Pekinas ir Maskva, tiek dėl santykių posovietinėje erdvėje (būtent dėl to mieste prie Nevos šiomis dienomis vykusiame ekonomikos forume susitiko Gruzijos ir Rusijos lyderiai), tiek dėl vadinamojo „energetinio saugumo“.

Ši G8 susitikimo tema pagrindinė. Ji skyla į kitas: Rusijos energetiniai santykiai su ES ir JAV, su NVS šalimis, dujų tiekimo į Vakarus ypatybės, Šiaurės Europos dujotiekio statyba Baltijos jūros dugnu, energetinis šantažas, terorizmo grėsmės ir t.t. 

Kritiką švelnins G. W. Bushas?

Kadangi Maskvai tai bus nelengvas išbandymas, ji pasistengė sušvelninti kritiką įdomiu būdu – liepos 14 d., susitikimo išvakarėse, diena anksčiau į Rusiją atvykęs JAV prezidentas G. W. Bushas mieste prie Nevos susitiks su Rusijos vadovu V. Putinu. Birželio 6 d. Vašingtonas atsiuntė oficialų sutikimą. Kaip rašo interneto svetainė Gazeta.ru, Kremlius tikisi, kad JAV vadovas sušvelnins G8 kritiką, kuri kilo viceprezidento D. Chaney vizito Vilniuje metu.

Kaip prisimename, Lietuvoje D. Chaney perspėjo Rusiją dėl grėsmės jos demokratijai ir dėl energetikos panaudojimo politiniam šantažui posovietinėje erdvėje ir Vakaruose. Tomis vizito dienomis Maskvoje vyko Rusijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame V. Putinas atsikirto, jog JAV savo interesus gina taip pat ne visada demokratiniais būdais, kas priekaištų pasaulyje nesulaukia...

Iš dvišalio susitikimo Maskva tikisi, kad pokalbiuose „akis į akį“ Vašingtonas ir Maskva greičiau ras bendrą kalbą visose srityse – net ir energetinėje.

Kodėl Berlynas giriasi Maskva?

Energetikos resursų problemos buvo pagrindinės praėjusį savaitgalį Sankt Peterburge vykusiame G8 šalių finansų ministrų susitikime, kuriame priimtas kreipimasis į Didįjį aštuonetą. „Mes kviečiame šalis – energijos išteklių gamintojas bei naudotojas visapusiškiems veiksmams, skirtiems palengvinti investicijas į energetikos sektorių, padidinti jo efektyvumą, paskatinti nacionalines iniciatyvas, taip pat skatinti informacijos apie energijos rinkas atvirumą bei patikimumą“, – pabrėžiama dokumente. Ministrai pareiškė, kad, pagal Energetikos Chartiją laikantis energetinio saugumo principų, būtina skatinti TVF ir Pasaulio banko veiklą, kad energijos išteklių kainos būtų kontroliuojamos, o energetika taptų gera investicija į politinį stabilumą.

Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbrucas spaudos konferencijoje pažadėjo atsisakyti 1,2 proc. Berlyno kvotų Tarptautiniame valiutos fonde, kad „būtų daugiau erdvės Kinijos ir Pietų Korėjos veiksmams“. Šiuo metu Vokietijos kvota bendrame TVF finansavime sudaro 6,1 proc. Berlynas ir toliau daro reveransus Maskvos atžvilgiu. Anksčiau Vokietija sutiko priimti iš Rusijos 1,3 mlrd. eurų kaip buvusios SSRS skolą Paryžiaus klubui. Ji yra didžiausia Rusijos kreditorė šiame klube. Buvusios Sovietų Sąjungos skola Vokietijai (1,3 mlrd. eurų) bus padengiama pagal nominalą. Tuo tarpu bendra jos skola Paryžiaus klubui priklausančioms šalims sudaro 22 milijardus dolerių.

Ten, kur buvo pasmaugtas caras...

Kaip rašo britų verslo dienraštis „Financial Times“, finansų ministrų susitikime Sankt Peterburge netrūko šypsenų ir gražių pasisakymų apie draugystę bei bendradarbiavimą. JAV finansų ministras Johnas Snow gyrė Rusijos kolegą Aleksejų Kudriną už gražų priėmimą, o minėtas Vokietijos finansų ministras teisino Maskvą, kad Rusijos dujų tiekimo pristabdymas Ukrainai sausio mėnesį buvo neteisingai suprastas. Laikraštis pastebi, kad šiltą atmosferą rusai pasistengė sukurti pakviesdami svečius į Marininos teatrą žiūrėti „Gulbių ežero“ ir vaišindami juos rožinėje imperatoriaus Michailo pilyje, kurioje buvo pasmaugtas caraitis Pavelas I...

Tačiau pro šypsenas prasismelkė kiek nekonkreti Rusijos kritika, kad ji energetiką naudoja politiniais tikslais. Tiesa, šią kritiką užgožė bendras susirūpinimas augančiomis energijos išteklių kainomis, kurios gali sumažinti bendrą globalinės ekonomikos augimą. Dabar, kai naftos kainos siekia kone 70 dolerių už barelį, būtina išvesti iš aklavietės tarptautines prekybos derybas Dochoje.

Rusija šiose derybose atsisakė gynybinės pozicijos dujų tiekimo klausimu, kurią buvo užėmusi ankstesniame G8 susitikime, įvykusiame praėjus dviem savaitėms po garsaus „kranelių užsukimo“ Ukrainai. Maskva net sutiko svarstyti Energetikos Chartiją, kurią ji pasirašiusi, bet dar neratifikavusi. Tai leistų, rašo „Financial Times“, Vakarų šalims naudotis Rusijos dujų vamzdynais. A. Kudrinas paprieštaravo, kad Chartija paseno, ją reikia papildyti, įtraukiant straipsnį apie branduolinę energiją, tranzito bei investicijų taisyklių pakeitimus.

Koncernas – vienvaldis lyderis Vakaruose

„Gazprom“ – tai ta ašis, aplink kurią sukosi ir dar suksis diskusijos Sankt Peterburge. Rusija pasisako už šios kompanijos plėtimąsi į kitas šalis, bet visai neseniai Tarptautinė energetikos agentūra suabejojo „Gazprom“ strategija ir patarė jai daugiau investuoti į gavybą ir naujų išteklių žvalgybą.

Vis dėlto Europos susirūpinimas „Gazprom“ grėsme akivaizdus. Kompanija stengiasi perpumpuoti dujas iš Europos į Kiniją, jeigu ES neatvers savo rinkos. Europiečiai nuogąstauja, kad nevystant gavybos Rytų Sibire, eksportuojamų dujų kainos išaugs ir Europai.

Ko bijo Europa?

Nors mieste prie Nevos nebuvo „nuogos“ Maskvos kritikos dėl politinio spaudimo, naudojant energijos išteklius (ekspertų nuomone, jos gali nebūti ir G8 susitikime), grėsmės baimė tvyrojo tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Prancūzų „Le Monde“ rašo, kad Rusija braška per visas siūles: žmogaus teisių gynimo srityje ji užima 168 vietą iš 192 („Freedom House“), pagal korupcijos lygį – 126 iš 159 („Transparency“), pagal vadybą – 85 iš 108 (Pasaulio ekonomikos forumo vertinimas).

Kai V. Putinui tai prikišama, jis atsako: „Mano požiūris kitoks“. Ir taškas. Bet tai Europą menkai paguodžia. Ji ir toliau žaidžia su Rusija dvigubą žaidimą – nerėžia Maskvai visos tiesos, bet pati dreba dėl nuolatinio energetinio pavojaus.

Ypatingas dėmesys Baltijos šalims

Baltijos šalys, kurios jau įsiterpė į Europos bendriją, taip pat neišvengia grėsmės būsenos. Štai vienas iš pavyzdžių, kaip Maskva projektuoja energetinės priklausomybės strategiją. Šis projektas, tiesa, parengtas Latvijos pavyzdžiu dar prieš Baltijos valstybių įstojimą į ES.

Rusijos Nacionalinės užsienio politikos  laboratorija* 2003 m. buvo paruošusi memorandumą „Ar Rusijos vyriausybė efektyviai gina nacionalinius interesus? Aktyvių veiksmų potencialas ir būtinumas Baltijos valstybių atžvilgiu“.

Šio memorandumo pagrindiniai skyriai:

· Latvija: politiniai veiksmai, vietinė ekonomika ir Rusijos interesai.

· Amerikietiškas faktorius Latvijoje – politinė intervencija.

· Estija po rinkimų: pokrypis į Rusiją.

· Lietuva stojimo į Europos Sąjungą referendumo išvakarėse.

Memorandume pabrėžiama, kad:

· Rusijos nacionaliniai interesai Baltijos regione grindžiami ne trumpalaikiais momentiniais, praktiniais, žinybiniais uždaviniais, o nuostata, kad Rusijos prioritetas Šiaurės Vakaruose yra amžinas;

· kaip savaime suprantamu dalyku laikoma, jog Rusijos verslas turi veikti kaip jos valdžios siekių įgyvendinimo įrankis Baltijos valstybėse. Šio teiginio pavyzdys: „Tais atvejais, kai tranzitui nėra alternatyvos (Kaliningradas-Lietuva), Rusija per privatų kapitalą perima uostus savo kontrolėn (Jukos-Butingė)“;

· spaudimo resursais siūlomos 8 poveikio priemonės Latvijai, kurios yra analogiškos Lietuvai ir Estijai:

1. Neigiamos nuomonės Europos visuomenei ir parlamentams formavimas (Latvijai stojant į ES,  nors vienai ES valstybei neratifikavus sutarties, Latvija būtų nepriimta į ES).

2. Dujų tiekimo apribojimas arba atjungimas (Latvija pažeidžiama, nes neturi alternatyvinio dujų tiekimo).

3. Elektros tiekimo atjungimas arba ribojimas (Latvija,  būdama Baltijos energetinėje sistemoje, trūkstamą elektros energiją  gauna iš Rusijos. Taip atsitiks ir Lietuvai, ir Estijai, visiškai uždarius Ignalinos AE).

4. Tranzitinių pervežimų apribojimas arba nutraukimas (vien per 2003 m. sausio mėn., nutraukus naftos perdavimą iš Ventspilio uosto, Latvija prarado 13 mln. dolerių pajamų už tranzitą, dar didesni nuostoliai buvo patirti, prarandant darbo vietas).

5. Rusijos krovinių tranzito per Latviją apribojimas arba nutraukimas (2002 m. per Latvijos uostus pervežta 52,155 mln. tonų  Rusijos krovinių,  tai sudarė iki 40 proc. Latvijos BVP).

6. Visiškas Rusijos centrinio banko operacijų su Latvijos bankais uždraudimas (Latvijos bankai daugiausiai vykdo bankines operacijas su Rusijos centriniu banku.  Latvijos bankai yra sukaupę virš 5 mlrd. dolerių aktyvų – 230 tūkst. dolerių vienam gyventojui).

7. Latvijos importo į Rusiją apribojimas (Latvijos importas į Rusiją, įskaitant ir Baltarusiją, sudaro 20 proc. viso Latvijos eksporto).

8. Latvijos visuomenės nuomonės įtakojimas prieš prasidedant referendumui dėl įstojimo į ES, panaudojant vieną iš diskutuojamų temų (pavyzdžiui, Latvijos žemės ūkio perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos pareiškimą, kad Latvijos maisto produktams bus taikomi esantys Rusijos Federacijos apribojimai prekėms iš ES, gali turėti įtakos referendumo rezultatams).

 

 

 


 

 

*Rusijos Nacionalinės užsienio politikos  laboratorija yra  specializuota, nekomercinė  ekspertizių ir užsienio politikos strategijos  klausimų ruošimo organizacija. Ji  įtakoja valstybės valdymo organus, ruošiant ir įgyvendinant užsienio politikos sprendimus. Šios laboratorijos veiklos tikslas – Rusijos valstybinėse ir visuomeninėse struktūrose  užsienio politikos valdyme naujų  ir efektyvių technologijų ruošimas ir įdiegimas. Siekiant intelektualios sąveikos tarp ekspertų ir valstybės valdymo organų,  ji, būdama nekomercine organizacija,  yra integruota į  užsienio politikos sprendimus ruošiančią nacionalinę sistemą. NUPL ruošiamų strategijų tikslas – pasiekti, kad Rusijos užsienio politika taptų  prioritetine naujoje pasaulio tvarkoje.

Išsamiau susipažinti su Rusijos Nacionalinės užsienio politikos  laboratorijos (Национальная лаборатория внешней политики – НЛВП) paruoštu memorandumu galima: http://www.nlvp.ru/reports/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras