Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas taps Lenkijos prezidentu?

Jurgita Laurinėnaitė
2010 06 14

Prezidento rinkimai Lenkijoje turėjo vykti tik šių metų rudenį, tačiau lėktuvo katastrofa, nusinešusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų aukštų šalies vadovybės atstovų gyvybę, privertė paankstinti rinkimų datą ir surengti juos birželio 20-ąją. Gegužės viduryje kilę potvyniai Lenkijoje paskatino kalbas apie dar vieną rinkimų datos pakeitimą – jei dėl gamtos stichijos šalyje būtų prireikę įvesti nepaprastąją padėtį, rinkimai būtų galėję įvykti tik praėjus 90 dienų po jos atšaukimo. Laimė, dar vieno datos pakeitimo neprireikė ir, jei nebus antrojo rinkimų turo, birželio antroje pusėje lenkai jau galės sveikinti naująjį savo šalies vadovą.

Iš tiesų kol kas negalima tvirtinti, kad visi taškai ant i bus sudėti dar pirmajame rinkimų ture. Du pajėgiausi kandidatai į prezidento postą yra dabartinis laikinasis šalies vadovas Bronislawas Komorowskis ir katastrofoje žuvusio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis. Paskutinėmis gegužės dienomis atliktos apklausos duomenimis, B. Komorowskis turėtų gauti pusę rinkėjų balsų, o J. Kaczynskis – trečdalį. Atotrūkis tarp varžovų yra gana ryškus, tačiau pastarosiomis savaitėmis vis didėjanti parama velionio prezidento broliui leidžia tvirtinti, kad rinkimų baigtis gali būti ne tokia greita, kaip buvo tikėtasi iš pradžių.

Į rinkimus ateisiantys lenkai galės rinktis iš dviejų labai skirtingų kandidatų (žinoma, rinkimuose jų dalyvauja daugiau, tačiau trečioje vietoje esantis Grzegorzas Napierskis patrauklus vos 4 proc. rinkėjų, taigi galima teigti, kad lenkų pasirinkimas apsiriboja B. Komorowskiu arba J. Kaczynskiu).

B. Komorowkis yra Piliečių platformos (PP) – dabartinės valdančiosios partijos iškeltas atstovas, laimėjęs vidinę kovą partijoje ne su kuo kitu, o su pačiu Radoslawu Sikorskiu, buvusiu gynybos ir dabartiniu užsienio reikalų ministru, labai populiariu tarp jaunesnio amžiaus lenkų. Prieš laikinai užimdamas Lenkijos prezidento postą, B. Komorowskis ėjo Seimo maršalkos pareigas, buvo gerbiamas kaip disidentas, priešinęsis komunistų valdžiai, ir žinomas kaip artimas Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko sąjungininkas.

Seimo maršalkos ir ministro pirmininko draugystė neturėtų stebinti, nes D. Tuskas yra PP partijos lyderis. Tačiau apžvalgininkai teigia, kad B. Komorowskiui tapus Lenkijos prezidentu šalies vadovo galios sumažės, o ministras pirmininkas galės pademonstruoti tvirtesnę ranką, ypač žinant, kad nuo 2011 metų liepos Lenkija pirmininkaus Europos Sąjungai (ES). Svarų žodį Lenkijos prezidentas galėtų tarti nebent pasinaudodamas savo teise vetuoti įstatymus. Tačiau B. Komorowskis yra pareiškęs, kad tokia prerogatyva tikrai neketina piktnaudžiauti, nors velionis prezidentas veto galimybe grasindavo gana dažnai.

Didelė D. Tusko politinė įtaka gali neigiamai atsiliepti Lietuvai. Dabartinio Lenkijos vyriausybės vadovo santykiai su Lietuva niekada nebuvo tokie šilti kaip, pavyzdžiui, buvusių prezidentų Lecho Kaczynskio ar Aleksandro Kwasniewskio. Kai kurių apžvalgininkų nuomone, D. Tusko nedalyvavimas birželio pradžioje Lietuvoje vykusiame Baltijos jūros valstybių tarybos susitikime rodo, kad geri kaimyniniai santykiai su Lietuva jam nėra labai svarbūs, kur kas aiškesnis jo tikslas – skatinti bendradarbiavimą su ES galiūnėmis Prancūzija ir Vokietija. Apie tokią užsienio politikos kryptį kalbėjo ir B. Komorowskis. Jo planuose – mėginimas atnaujinti politinį dialogą vadinamajame Veimaro trikampyje (jį sudaro Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos valstybės).

Kalbėdamas apie naujus vėjus užsienio politikoje, B. Komorowskis nepamiršta ir su ekonomika susijusių klausimų, tačiau neatrodo, kad ekonomika būtų stiprioji šio kandidato pusė. Pasisakydamas neseniai Lenkijoje vykusiame ekonomikos forume B. Komorowskis tvirtino, kad paremtų vyriausybės ketinimus prisijungti prie euro zonos 2014–2016 metais, nors vos prieš kelias dienas teigė, kad pritars euro įvedimui Lenkijoje tik tuo atveju, jei augimas euro zonoje bus didesnis nei jo tėvynėje. Anot įtakingo dienraščio „Wall Street Journal“, šis pasisakymas buvo įvertintas kaip itin euroskeptiškas, nes Lenkijai ateinančiais metais žadamas didesnis augimas nei šalims, įsivedusioms eurą. B. Komorowskis vėlesniu teiginiu apie būsimą euro įvedimą, matyt, norėjo užglaistyti nesusipratimą, kilusį dėl nepakankamų ekonominių žinių.

O J. Kaczynskis ir jo vadovaujama opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ yra kur kas skeptiškesni ES atžvilgiu ir gana griežtai pasisako už Lenkijos nacionalinių ir religinių vertybių išaukštinimą politiniuose reikaluose. Žuvusio prezidento brolis negatyviai atsiliepia ir apie santykius su Rusija, nors po katastrofos Smolenske jo tonas Kremliaus atžvilgiu šiek tiek sušvelnėjo. Vis dėlto per rinkimų kampaniją geresnių santykių su Rusija būtinybę daug labiau akcentavo B. Komorowskis. Tad J. Kaczynskiui pralaimėjus Lietuva netektų vieno iš stipresnių sąjungininkų priešinantis spaudimui, ateinančiam ne tik iš Maskvos, bet ir iš Briuselio.

Labiausiai tikėtina rinkimų baigtis – B. Komorowskio pergalė Lenkiją pastūmės prie kur kas labiau pragmatinės užsienio politikos nei L. Kaczynskio laikais. Jei pavyks atgaivinti dialogą tarp Veimaro trikampio valstybių, Lenkija galės varijuoti tarp europinės ir proamerikietiškos politikos krypčių priklausomai nuo to, kokia bus palankesnė jai pačiai tam tikru laikotarpiu. Be to, geopolitinį Lenkijos svorį gali koreguoti ir šiltėjantys santykiai su Rusija. Deja, toks geopolitinis kaimynės persiorientavimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras