Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kaliningrado autonominė energetinė apygarda? (1)

Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
2010 06 18

Pastarieji greiti energetikos įvykiai Kaliningrado srityje rodo Europai Rusijos siekį savame eksklave sukurti energetinę autonomiją.

Valdžios susirūpinimą šiuo klausimu patvirtina neseniai, gegužės 21-ąją, Kremliuje įvykęs Kaliningrado gubernatoriaus Georgijaus Booso susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Regiono vadovas viešai paprašė prezidento, kad jis įpareigotų Rusijos federalinę tarifų tarnybą išnagrinėti Kaliningrado srities gamtinių dujų tarifą ir jį suderinti su vidutiniu statistiniu šalies europinės dalies regionų tarifu. „Per paskutinius šešerius metus didmeninė gamtinių dujų kaina Kaliningrado srityje išaugo daugiau kaip du kartus, – patikslino G. Boosas. – O dabartinė gamtinių dujų kainos Kaliningrado srityje formavimo nuostata yra pagrindinis pramonės ir žemės ūkio plėtrą stabdantis veiksnys, be to, darantis didžiausią įtaką infliacijos procesams regione.“

Žvilgsnis į naujausią istoriją rodo, kad Kaliningradas, apsuptas dabar jau Europos Sąjungos šalių, yra energetiškai  pažeidžiama teritorija ne tik ilgalaikės ekonomikos raidos požiūriu, bet ir užtikrinant gyventojų elementarių poreikių tenkinimą. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis.

„Kaliningrado srities energetinė priklausomybė susijusi su tuo, kad turimi pajėgumai žiemą netenkina regiono poreikių, – Lietuvos geopolitinių studijų centrui pareiškė Michailas Cikelis, AB „Jantarenergo”  [pagrindinė energetikos sistemos įmonė Kaliningrado srityje] generalinis direktorius ir dešiniųjų liberaliosios politinės partijos „Pravoje delo“ Kaliningrado skyriaus pirmininkas. – Todėl trūkstamą elektros energijos galingumą Kaliningrado sritis gauna iš srautų, perduodamų per Baltarusiją ir Lietuvą. Ir tai yra priklausomybė.“  Pasak M. Cikelio, kad šio veiksnio įtaka sumažėtų, regione jau šiais metais bus baigta Kaliningrado ŠE-2 antrojo energetinio bloko statyba ir pradėta statyti Baltijos atominė elektrinė. „Ir tai išspręs  aprūpinimo energija ir energetinio saugumo Kaliningrado srityje problemą“, – mano „Jantarenergo“ vadovas.

M. Cikeliui pritaria buvęs Baltijsko (jame yra Baltijos laivyno karinė jūrų bazė) miesto meras, o dabar Kaliningrado srities Dūmos deputatas Aleksandras Kuznecovas, vadovaujantis Dūmos infrastruktūros plėtros, pramonės, statybos, turizmo, smulkiojo ir vidutinio verslo komitetui: „Jei kas nors nutiktų dujotiekiui [einančiam per Baltarusijos ir Lietuvos teritoriją] – dėl techninių, politinių ar komercinių priežasčių – ir mes tampame įkaitais spręsdami šias problemas“, – pareiškė deputatas Lietuvos geopolitinių studijų centrui.

Ir M. Cikelis, ir A. Kuznecovas žino, ką sako. 2009–2010 metų žiema Kaliningrade aiškiai parodė silpnąsias Rusijos eksklavo vietas. Pirmiausia Kaliningrado sritis susidūrė su Baltarusijos šantažu dėl nesuderintų dujų tranzito sąlygų. Tuomet, 2009 metų gruodžio pradžioje, Baltarusijos respublikinis susivienijimas BDV (Bendroji dispečerinė valdyba), įeinantis į valstybinį koncerną „Belenergo“, išplatino pranešimą, kad gali nutraukti elektros energijos tiekimą iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Ir nors šis pranešimas atrodė labiau panašus į blefą (baltarusiai techniškai negali energijos tranzito apriboti vien Kaliningradui, tektų nutraukti energijos tiekimą visai Rusijos šiaurės vakarų daliai ir Lietuvai), nemalonių nuosėdų, kaip sakoma, liko.

O gruodžio viduryje dėl didelių šalčių ir energetinės priklausomybės derinio Kaliningrado municipalinė valdžia patyrė rimtų finansinių nuostolių. Dėl padidėjusio Baltarusijos ir Lietuvos dujų suvartojimo Sankt Peterburgo įmonė „Peterburgregiongaz“ apribojo dujų tiekimą Kaliningradui. Miestą teko šildyti kuru iš rezervų – brangiai kainuojančiu mazutu. Vos per dvi dienas buvo sunaudota 500 tonų mazuto, o vidutinė 1 t mazuto kaina –10 tūkst. rublių. Be to, pakeitus katilinių kurą sumažėjo tiekiamo vandens temperatūra trečdalio Kaliningrado gyventojų (daugiau kaip 150 tūkst.) butuose, buvo sulaukta daugybės skundų.

Kitas sumanymas – kaliningradiečius aprūpinti dujomis tiesiant atšaką nuo „Nord Stream“ (Šiaurės Europos dujotiekio Baltijos jūros dugnu) – liko tik naujienų archyvuose. Nors Rusijos Federacijos Taryba vienbalsiai pasiūlė vyriausybei persvarstyti klausimą dėl „Nord Stream“ atšakos tiesimo į Kaliningrado sritį, šią iniciatyvą AB „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas pavadino „utopine idėja“, o Rusijos prezidento įgaliotasis atstovas Šiaurės vakarų regionui Ilja Klebanovas – „nereikalinga rizika“.

„Deja, mūsų valdžia pasirinko pavojingesnį civilizacijos raidos kelią šiam Rusijos regionui, –  Lietuvos geopolitinių studijų centrui pareiškė ekologinio judėjimo „Ekozaščita“ deleguotoji pirmininkė, taip pat ir nacionalinio parko „Kuršskaja kosa“ direktoriaus pavaduotoja Aleksandra Koroliova. – Kalbama apie atominę energetiką, iš kurios nieko malonaus nelaukiama. Pirmiausia dėl branduolinių atliekų, kurios ateinančius 10 metų vienaip ar kitaip bus Kaliningrado srities teritorijoje, o vėliau bus vežamos per visą sritį ir gali sukelti neigiamą poveikį. Nenumatytų situacijų atominėse elektrinėse taip pat niekas neatšaukė.“

O štai „Rosenergoatom“ informacijos ir ryšių su visuomene centro vadovas Ašotas Nasibovas mano, kad atominis civilizacijos raidos kelias Kaliningrado srityje, atvirkščiai, „pats patikimiausias“. „Jokių radioaktyviųjų kapinių Kaliningrado srityje nėra ir nebus, šie skambūs žodžiai skirti tiems, kurie nežino situacijos, – Lietuvos geopolitinių studijų centrui pareiškė „Rosenergoatom“ atstovas. – Kai panaudotas kuras ir atliekos atšals ypatingajame AE ceche, jie bus išgabenti į specialiąsias įmones Urale ir Sibire galutiniam perdirbimui ir laidojimui. Maršrutas ir saugumo priemonės, tarp jų ir fizinė apsauga, leidžia išvengti netikėtumų.“  A. Nasibovas pridūrė, kad „pats patikimiausias būdas pasmerkti sritį lėtai mirčiai – tai atimti elektros energiją“. „Nei pramonės, nei būsto, nei jaunimo, – vardijo galimus Kaliningrado srities minusus „Rosenergoatom“ atstovas. – Baltijos atominė elektrinė – tai nauja gyvenimo energija, naujos darbo vietos, nauji namai ir keliai, naujos perspektyvos. AE darbuotojų atlyginimas didesnis už vidutinį regione, o kiekviena darbo vieta atominėje elektrinėje sukuria iki dešimties papildomų kaimynystėje. Elektros energija iš AE įžiebia dvi iš penkių lempučių Rusijos šiaurės vakaruose. Energetikų uždavinys – jau šiandien pakloti mūsų vaikų gerovės pamatus. O tie, kurie priešinasi atominei energetikai, galėtų pradėti nuo savęs – atsisakyti šaldytuvų, televizorių ir karšto dušo, grįžti prie balanų ir vežėčių.“

Ekologė A. Koroliova mano, kad tokioje nedidelėje teritorijoje kaip Kaliningrado sritis ekonomiškai naudinga plėtoti alternatyviuosius energijos šaltinius kartu su energijos taupymo programomis. „Rusijoje nuo 30 iki 70 proc. energijos prarandama pakeliui nuo gamintojo iki vartotojo, o mūsų nedidelėje Kaliningrado srityje atsiveria tiesiog neribotos galimybės taupyti ir naudoti energiją ten, kur jos reikia“, – sako „Ekozaščita“ atstovė.

Pasak jos, regione nerealizuojamas nė vienas mažosios energetikos pasiūlymas, visų pirma netradiciniai būdai tiek elektros, tiek ir šiluminai energijai gaminti. „Pavyzdžiui, vadinamieji energetiniai miškai, kai gluosniai auginami nuotekų vandenyje, būtų labai naudingi Kaliningrado sričiai, kuri visą nuotekų vandenį sėkmingai nukreipia į Baltijos jūrą, priklausančią aštuonioms valstybėms, – pateikė pavyzdį A. Koroliova. – Baltijos jūros pakrantėje mes turime geoterminio vandens, iš kurio taip pat galima gaminti energiją. Danija Kaliningradui buvo padovanojusi vėjo jėgainių parką, buvo gerai apskaičiuotas elektros energijos gaminimo projektas, bet visa ši vėjo energetika per dešimt metų visiškai sunyko.“

Savo ruožtu deputatas A. Kuznecovas mano, kad mažoji energetika negali stabiliai patenkinti regiono poreikių. „Kalbame apie strateginę Kaliningrado srities energetinės nepriklausomybės nuo išorinių aplinkybių programą, – pabrėžė jis. – Svarbiausias šios programos punktas – Baltijos atominės elektrinės statyba. AE išsprendžia visus energetinio saugumo klausimus. Šiandien pagal analitikų įvertinimus ir prognozes nėra realių politinių ir ekonominių jėgų – nei išorinių, nei vidaus, – kurios galėtų sukliudyti realizuoti šį projektą. Bet kyla kitas klausimas. Mes turėsime energijos perteklių, Kaliningrado sritis tiek negalės suvartoti. O AE specifika tokia, kad perteklių reikia perduoti. Ir būtina jau dabar galvoti apie energijos eksportą ir svarstyti tuos variantus. Tai apsunkina reikalą. Tačiau čia Rusijos valdžiai atsiveria galimybės Baltijos AE statybos aikštelėje organizuoti tarptautinį bendradarbiavimą su viso Baltijos regiono šalimis.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (184)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (144)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras