Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Mistralizacija (27)

Komentarai:

Neabejingiems, 2010 12 27 13:07
Kviečiu visus, nepritariančius Mistral pardavimui, pasirašyti
.gopetition.com/petitions/again st-the-sale-of-mistrals-to-russi a.html

Išvados, 2010 12 27 12:17
prancūziokai pasielgė kaip niekingi vertelgos: jiems ekonomiškai naudinga, jie eina į sandėrius su bet kuo. Keistai atrodo aiškinimas, kad Rusija - tai ne priešas, ir grėsmės nekelia. Jau pamiršome Gruzijos atvejį? Kad būtent ruskiai kelia realų pavojų kaimyninėms, mažoms šalims, ir to neslepia. O nupirdėliai ES yra tik susirūpinę, ir nieko daugiau. Maža to, dar ir ginklų, ir technologijas pasiūlė. Jei gyventume II PK metais, už tokią išdavystę - sušaudymas be teismo. Labai panašu, kad ES susitaiko su ruskių interesais savo saugumo ir ekonominio pasipelnymo sąskaita. Ką daryti mažoms valstybėms, kurioms ta grėsmė išlieka ir yra reali? Gal reikėtų irgi imtis panašių akibrokštų, pvz., pareikšti, kad reikėtų parduoti atominių bombų, biologinio ginklo technologijas Š.Korėjai ir Iranui? Kodėl ne, jei tai ekonomiškai naudinga? Juk tos šalys tiesiogiai nei mums nei ES nepavojingos.

stalas, 2010 08 26 11:19
Karo Rusija vs ES nebus. O fraze "Rusijos gresme" yra grynas JAV propogandos sablonas. O pazvelgus is arciau - reiketu sakyti jog tai Anglijos propogandos sablonas. Nes saltasis karas realiai prasidejo XIX a. 4-ajame desimtmetyje, kai prasidejo Anglijos aktyvus veiksmai suskaldyti Rusija. JAV i ta kompanija isitrauke tik po to kai issprende visas savo vidines problemas ir sukaupe pakankama kapitala, t.y. - po II pasaulinio. Isitrauke ir iskart pereme iniciatyva. Vienas budas kaip buvo isreiksta si iniciatyva - NATO kurimas; kurio pirminis tikslas - suteikti JAV platesnes politinio spaudimo galimybes, o ne "apsaugoti mazas ir silpnas ES salis" (

siaip idomu, 2010 07 09 11:14
Ir pagaliau. Gal jus visi jau keiskite plokstele, ka?
Spauskite re-set migtuka, nes atrodote pasimete laike, kad ir JAV ir ES bando padeti Rusijai modernizuotis.

siaip idomu, 2010 07 09 11:12
Mistral“ klasės laivo statyba Rusijoje reikštų tokio dydžio projektą, kokio ši valstybė nevykdė jau gerą dešimtį metų
.....................
Suprantu, kad autorius neprivalo buti karybos ar Rusijos specialistu, bet nereikia tendencingumo.

Autoriau pasidomekite tema:
Фрегаты проекта 22350 - серия российских многоцелевых боевых кораблей дальней морской зоны, часть программы перевооружения ВМФ России.

Всего за последующие 15-20 лет планируется построить до 20 фрегатов, базой для которых должны стать корабли этого проекта. Предполагается, что они будут входить в состав всех четырёх флотов ВМФ России.


Стоимость головного корабля этого типа должна составить около 400—420 млн долларов США. С учётом установки на корабль новейших вооружений, которые сейчас разрабатываются, реальная цена строительства одного фрегата может возрасти до 500 млн долларов[3]



siaip idomu, 2010 07 09 11:08
Ar autorius zino, kad laivas yra Pietu Korejos firmos konstrukcijos ir statomas P.Korejos firmos antrines imones Prancuzijoje?
Ar zino autorius, kad rusai bando deretis su P.Koreja tiesiogiai del galimybes gaminti Mistralius pas save?:)))
Ko gero autorius nieko nezino:)

dar karta, 2010 07 09 10:37
Rusai turi tureti kazkiek korvetu pries ivairias gruzijas Juodojoj juroj.
Rusijos karo su NATO salim nebus niekada.
Jei butu, tai jokiu laivu nereiketu, karas pasibaigtu per 2 valandas.

ratas, 2010 07 09 10:35
Ar Rusija yra NATO priesas? Kodel prancuzai, olandai ar ispanai negali Rusijai parduoti kad ir Mistralio?
Kodel prancuzai turi atsizvelgti i Lietuvos interesus?
O ne i savo ir Rusijos?

idomu, 2010 07 09 10:34
Autorius teigia, kad SSSR laikais rusai remesi tik povandeniniais ir desantiniais laivais.
O kam jie turejo desimtis ivairiu tipu kreiseriu?
Manyciau, autorius tiesiog negraziai pritraukineja.

to to A, 2010 07 08 21:02
http://www.wnd.com/index.php?fa=PAGE.view&pageId=75705
Kaip suprantu, ten ta pati Moskva prisišvartavus.

Vytenis, 2010 07 05 22:58
Diskutuodami apie prancūzų karo laivo pardavimą Rusijai kažkodėl visi pamiršta apie saugumo dilemą. Jei matai, kad agresyviai nusiteikęs kaimynas ginkluojasi iki dantų, kaupia šaudmenų atsargas, tai visai logiška, kad imsi pats ginkluotis. Juk plikomis rankomis neapsiginsi nuo tarkim automatu ginkluoto kaimyno. Dabar pabandykim palyginti dabartinį JAV ir Rusijos laivynus. Akivaizdu, kad persvara yra JAV pusėje. JAV laivynas yra galingesnis nei Rusijos. Ir dėl to visai logiška yra tai,kad rusai stengiasi stiprint savo karines jūrų pajėgas. Jie nori bent šiokios tokios atsvaros prieš amerikiečių galią. Rusus į priekį veda pariteto siekiamybė. Niekaip nesuprantu, kodėl straipsnio autorius nusileido iki taktinio lygio, t.y. kalba apie Rusijos-Gruzijos konfliktą, nors reikėtų kalbėt iš strateginio lygio perspektyvos, t.y. Rusijos-JAV konflikto perspektyvos. Prancūzai pardavė rusams laivą ne dėl to, kad myli rusus, o dėl to, kad jiems nenaudinga gyventi vienpoliame pasaulyje. Padeda jie rusams sukurt atsvarą prieš amerikiečius. O Gruzija čia ne prie ko.

to A, 2010 07 04 12:09
tu čia lygini eskadrinį minininką su kreiseriu, tu baik juokus skaldyt, gal bent skirk kokiems tikslams šie laivai kurti, EM skirtas paremti desantavimosi operacijas ir pulti kranto įtvirtinimus, kai Maskva skirta naikinti tokius eskadrinius minininkus, Maskva neva tai senas laužas, pagal savo pagaminimo metus, tai dauguma JAV laivų už jį senesni. Beto Maskva turi sistemas Bazalt ir puikią priešlėktuvinę ginybą. Turkijos laivynas kiekybiškai galingesnis, bet rusija turi Sevastopolį, įsikūrusį idealioje vietoje, kreiserį Maskva, greitus gerai apginkluotus raketinius katerius ir katerius ant oro pagalvių. Be to rusų raketinės sistemos bazalt, Granit gali skrist 500 km atstumu ir yra labai sunkiai aptinkamos ir sunaikinamos, o kokios sistemos pas Turkus?

Lodorius, 2010 07 01 22:11
Europieti, baik juokus. Visi gi suprantam, kad juokauji.

Europa be Rusijos, 2010 07 01 19:11
perskaityk pats savo komentarą, gal suprasi jog kalbi nežiūrėdamas į veidrodį. Pažiūrėsi, pamatysi kad kuo pats smirdi,tuo ir kitus bandai tepti

Europa be Rusijos, 2010 07 01 18:41
Rusofilai (Rusijos imperijos) gerbėjai atsimena Sovietų Sąjungos laikus, kai visi kas ėjo prieš sistemą buvo vadinami "psichais". Dar šiandien šie įdomūs žmonės (ne europiečiai - vargu ar Europoje sutiksi tokių?) aiškina, kad kiti psichai, jei jų nuomonė kitokia. Ar tai neatrodo keista? Sovietiniai žmonės ir rusofilai yra daktarai ekspertai, jei nustato, kad kiti serga? Jie ne daktarai, jie tiesiog sovietinės/rusiškos sistemos palikimas t.y. reali problema. Galiu garantuoti, kad niekur Europoje, normalioje valstybėje, nerasi tokio žmogaus, kuris tau pasakys, kad tu psichas, jei tavo nuomonė nesutiks su jo. Čia tik Lietuvoje ir aišku, kad RUSIJOJE tokių žmonių rasi. 100 procentų. Patiems reikėtų turbūt grįžt į Rusijos imperiją ten ras bendraminčių, vienas kitą vadinančių psichu, labiau artima širdžiai aplinka, Europa juk ne Rusija, kiek galima tą virusą platinti..?

Europietis, 2010 07 01 18:23
Europai reikia vieningos politiko. Europa privalo tapti viena valstybe!

ve, 2010 07 01 11:56
kaip geopolitiniu jegu projektavimas Mistraliai, rusijos rankose - pshh
cia susidurus su rimtu prieshininku, nes reikia eskadros visos o rusijos laivai,- iki kol pastatys mistralius baigs surudyti, lix keletas ten rimtesniu ir mistraliai ...
jei ne su rimtais prieshininkais ...ar Klaipeda, Ryga Tallina, vesnpili kad ir Batumi, Odesa, Sebastopoli uzimti reikalingi Mistraliai ? :)
imho pigiau galima prasisukti
juolabiau be rimtos apsaugos net ir juokingos salys ant juoko, ishkilus kriziai gali susiveikti netycia prieshlaiviniu raketu, o mistraliai juk be rimtos apsaugos...

to A, 2010 06 30 15:19
Rusijos laivynas 2 kartus silpnesnis už Turkijos, tavo giriamas kr. Maskva -senas laužas palyginus net su paprastu JAV EM. Jam net įplaukti į Juodąją jūrą nereikėtų.

Senis, 2010 06 30 15:12
Ar neatsitiks taip, kad pasaulio sąžine pasišovusi būti Europa ilgainiui pasirodys esanti tik eilinis, akliems jėgos balanso sistemos dėsniams paklūstantis aljansas?
------------------------------------
Europa iki šiol pakluso šiems dėsniams, pardavusi laivą Rusijai ji užbaigs šį periodą. Pasikeitė geopolitinių tikslų realizavimo strategija, keičiasi ir priemonės. Šis laivas, kaip mobili karinė bazė, reikalingas Rusijai Šiaurės ir Ramiajame vandenyne.









dede, 2010 06 30 00:46
Tegu parduoda tuos laivus, negi jums gaila? Uztat mes, superberetininku valstybe tik surius ir kefyrus dairomes kur prastumt.

GRU pasekejas, 2010 06 29 21:25
"JAV, Kanada ir UK supranta, 2010 06 28 22:50"

VYRAI cia juk komentavo Europietis turbut:)))) braizas tas pats:DDD, cie ne i VSD skambinti reikia, o i psichuske, pas ji visa kalade baltu bilietu yra:DDDDD stogas nuciuozes kaip reikiant:DD


karine prasme, 2010 06 29 17:29
karine prasme pagrindinis klausimas, kodel rusija turi pirkti prancuziska desantini laiva? savo padaryti negali? gali, tik reiketu truputi pasistengt, nes sovietmeciu buvo daromi normalus ir dar didesni desantiniai laivai. Mistral pranasumas kuro taupumas ir galimybe naudoti laiva kaip staba (jeigu bus parduotas su elektronika). Trumpai sakanat cia yra labiau politinis nei karinis reikalas. Teoriskai kvaila moket prancuzams jei uz tuos pacius pinigus galetu savo laivu statyba pletoti, apie ka daug sneka. Tai uztruktu ilgiau (is prancuzu nupirkti paprasciau), bet visai imanoma o iki tol galima ir su turomomis galimybemis paratempt. Trumpaia skanat, cia politikos zymiai daugiau nei karines prasmes.

Arnas, 2010 06 28 23:09
JAV, Kanada ir UK supranta, 2010 06 28 22:50
Kur VSD kai jų tikrai reikia? Už tokius komentarus tikrai reikia pradėti domėtis, koks teroristas sėdi kitame laido gale. To dar betrūko, kad palaikytume žmones, kurie atvirai trykšta neapykanta kitoms tautoms, bei ragina nuo jų pasaulį apvalyti

JAV, Kanada ir UK supranta, 2010 06 28 22:50
JAV nereikėjo vaduoti Prancūzijos. Kitą kartą man atrodo pasimokys iš klaidų. Bet ką galėjo JAV padaryti? Jeigu į Vokietijos krantus neišlipsi, tai reikėjo išdavikus prancūzus išvaduoti, o tada jau imtis vokiečių, kol sovietinė Rusijos imperija neįkėlė savo kojos į vokiečių žemes. Kitą kartą galėtų būti mainai: visa Vokietija už Prancūziją. Pasiimkite ta netikėlių valstybę, tik vargo turėsite, nes po metų ar kitų išduos, parduos dar ką padarys. Ko norėt iš tokios valstybės? Būtų 50 metų pagyvenę socialistinėje Prancūzijoje valdomi Maskvos, tai šiandien gal kitaip apie draugystes šnekėtų. Kitą kart JAV galvos atidžiau ką vaduoja. Netikėlius reikia palikti Rusijai, o pačius protingiausius pasiimti sau. Vokietija parodė, kad tai normali, progresyvi valstybė, o ne kažkokie Prancūzijai ar dar kokie ten. Nors ir Vokietija pradeda malti šūdą, bet ko norėti, viskas taip greit pasimiršta. Kol bus Rusijos imperija ir korupcija iš jos sklindanti, tol Europa sirgs. Vienintelė Anglija, JAV, Kanada supranta, kas čia per monstras. KGB-istas skaldo NATO ir ES šalių vienybę, tad reik pašalinti netikėlius iš Sąjungų. Prancūzai patys galėtų pasišalinti, ir eiti kartu su Rusijos imperija į šviesų putinizmo rojų. Gal kartu ten rastų daugiau bendrų bruožų. Kitą karta už dyką Prancūzijos nereik vaduot. Palikime juos savo draugams pietums. Bėgs kaip šunys atsiprašinėdami, bet tokie verti tik atominių bombų ir nieko daugiau.

A, 2010 06 28 22:50
Dabar ten tik uostas ir jokių laivų ten nėra, tačiau bazę viduržemio jūroj turi.

to A, 2010 06 28 19:37
Gal zinot, linka kur butu parasyta kokie laivai stovi Sirijoje?

A, 2010 06 28 18:05
Na taip gruzijos laivai išplaukė vieną kartą iš uosto, tačiau vienas buvo nuskandintas, o kitas šiaip ne taip datempė iki kranto. Batumyje JAV laivai atsidūrė, jau pasibaigus aktyviems kariniams veiksmams, ir pulti jo tiesiog nebuvo reikalo. o jei pasižietume Rusijos juodosios jūros laivus ir JAV laivus įplaukusius, tai JAV neturėjo, nei vieno laivo prilygstančio kreiseriui Maskva, neturėjo ir raketinių katerių, tad daryčiau prielaidą, kad rusijos laivynas, su amerikiečiais būtų susitvarkęs. Ir dar, Rusija jau seniai turi karinį uostą Sirijoje, viduržemio jūroj.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras