Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irano politinė aklavietė, arba ko siekia M. Ahmadinejadas (9)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2010 07 15 22:44
1.NEZINONTIEMS RUSIJOS IR JAV GEOPOLITIKOS IRANAS KLAUSTUKAS,O KAIP JA ZINAI VISKAS PAPRASTA

2.RUSIJOS TIKSLAS ASYJE MOSKVA-TECHERANAS SUKURTI ISLAMO IMPERIJA IRANO PAGRINDU ,PAZABUOTI PASAULINI TERORIZMA IR GAUTI ISEJIMA PER INDIJA I INDIJOS VANDENINA

3.JAV TISLAS STIPRIAU UZVERZTI ANAKONDOS KYLPA
PASINAUDUOTI AFGANISTANO NAUDINGOMIS ISKASENOMIS IR NAFTA SIAME REGIONE,KONTROLIUOTI NARKOTIKU RINKA IS AFGANISTANO,PAZABUOTI TERORIZMA,NELEISTI RUSIJAI ISEITI I INDIJOS VANDENYNA

4.BENDRI JAV IR RUSIJOS TIKSLAI TIK JUOS TURI BRANDOLINI GYNKLA KITOS PASAULIO VALTYBES NE
NATO MODERNIZUOTA KONTROLIUOJA BRANDOLINI GYNKLA
JAV VEIKIA AMERO FINASU ZONOJE NERYBUOTAI,RUSIJA EURO ZONOJE

GB, 2010 07 08 01:12
Manau, Europos gyventojo žodžiuose yra tiesos, tačiau lobizmas yra legalus ir belieka tik pykti, kad Izraelis daro politiką būtent taip. O branduolinis ginklas jau atgyvena ir tik atgrasymo priemonė. Aš labai tikuosi, kad taip yra...

as, 2010 07 05 23:49
man keista sio autoriaus mastysena,tiksliau sakant akivaizdi vakaru itaka ir pacio autoriaus priklausymas vakarams.juk tai akivaizdu.Gal galetu jis pateikti faktus su irodymais,kad iranas remia hezzbolah apart zydu ir vakaru propagandos?

Vytenis, 2010 07 05 23:10
Žydai atominį ginklą turi jau n metų, bet jo nė karto nepanaudojo prieš musulmonų valstybes. O jei atominis ginklas atsidurtų musulmonų-religinių fanatikų rankose? Man baisu net pagalvoti apie tai. Nesusilaikytų šiitai ir paleistų raketą tiesiai į Izraelį. Ir jiems būtų nusispjaut, kad jų laukia atsakomasis smūgis. Reikia Iraną laikyt už pavadėlio ir dar žiūrėt atidžiai, kas dedas Pakistane, kur valdžią gviešiasi paimt talibai.

Europos gyventojas, 2010 07 05 21:14
"Niekas iš buvusių Irano Islamo Respublikos vadovų nėra tiek daug kartojęs, kad Izraelis turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus."

Jis nėra taip sakęs, čia Izraelio Zionistų (Sionistų) iškraipyti jo žodžiai. Iš tikrųjų, tai pasauliui daug kartų yra pavojingesnis Izraelis, o ne Iranas. Vien todėl, kad Izraelis yra valdomas "civilizuotų žydų" pagal vakarų demokratijų standartus, dar nereiškia, kad Izraelis yra padori valstybė, nekelianti kitiems problemų. Esmė tokia: jeigu Izraelis gali turėti atomines bombas, jas gali turėti ir Iranas. Jeigu JAV gali naikinti Afganistano, Irako režimus, nors galbūt dauguma tų valstybių piliečių ir nenori to JAV buvimo jų šalyse, tai liečia žymiai rimtesnius dalykus.

Aišku, kad zionisai (sionistai) nors ir atrodo, kad jie taikūs, ramūs, visai kitokie nei prakeikti Irano "religiniai fanatikai". Žydai religiniai fanatikai, zionistai ir visi kiti yra šimtus kartų pavojingesni nei Iranas. Kadangi gudriai manipuliuoja JAV politikais, juos perka per lobistinę organizaciją ir įtakoja JAV politiką, todėl JAV tarsi patrankų mėsa atlieka savo vaidmenė šalia Izraelio, kai naikina jam nepatikusius režimus. Vienas Izraelis be JAV pagalbos nieko nepadarytų, jau seniai būtų sunaikintas. Tačiau turint marionetes JAV politikoje, galima gauti gerų ginklų, bei vogti paslaptis iš JAV, kitaip sakant - naudotis JAV visais būdais: pinigai, paslaptys, naujovės, kariai. JAV aišku, kad naudinga, kad Iranas kaip ir Irakas būtų sunaikintas, ten galima būtų naftą pumpuot ir dujas išgaut. Tai būtų labai naudinga, tačiau labiausiai iš to išloštų Izraelis, kadangi tame regione juk nėra tokio stipraus režimo kaip Iranas, kuris sako tai, kas akivaizdu: pasauliui pavojus kyla, nes Zionistų bepročių religinių fanatikų valdomas Izraelis nori sukelti 3 pasaulinį karą vien todėl, kad jam nepatinka Irano politikai, jų ambicijos. Čia ne Iranas kaltas, kad Izraelis ten atsidūrė iš niekur. Irakas irgi nekaltas, kad jo režimas buvo nedraugiškas JAV ir Izraeliui, kad turi naftos daug. Tai yra atsitiktinumas, toks pats kaip ir Izraelis - pasaulio problema. Iranas buvo toje vietoje ir bus, o Izraelis geriau net nebūtų, nes jis ir kelia pasauliui galvos skausmą. Jeigu Š. Korėja netgi yra pavojingesnė nei Iranas, tai Izraeliui, kadangi ji nekelia pavojaus tiesioginio, tai JAV mažiau ten ir aiškina, per TV mažiau plauna smegenis. Svarbiausia Irano pavojus ir kaip dar kaip nors jį uždusinti sankcijom. JAV visų pirma reikėtų atsikratyti korumpuotų politikų, žydų lobistines organizacijas uždrausti, naikinti tą zionismą kaip virusą, o ne daryti amerikiečius įkaitais savo namuose. Ką reiškia, kad leidi svetimam režimui sunaikinti Amerikos idėją ir viziją.

pietvys, 2010 07 05 15:36
Suprantama, turint šitiek gamtos išteklių ir neturėt realios galios tarptautinėje arenoje yra apmaudu. Tačiau tai supervaltybės kurimas be apčiuopiamos naudos eiliniam piliečiui. Dar viena rakštis užpakalyje po Š. Korėjos.

ttt., 2010 07 04 16:11
Na dėl inovatyvumo tai religija jį tik menkina. Prisiminkime viduramžius, kai krikčionių bažnyčia ant laužų degino mokslininkus. Vargu ar tai galima traktuoti kaip inoavatyvumo skatinimą...

Dziugui, 2010 07 04 15:54
Tiek Rusija (Rusijos imperijos laikais), tiek Kinija (iki vakariečių atėjimo) buvo stipresnės, inovatyvesnės, kai buvo „religijos gniaužtuose“.

Dziugas, 2010 07 03 17:56
Kiek dar pasaulyje liko religiniu bastionu? Turetume buti dekingi komunistinems revoliucijoms uz Kinija ir Rusija. Kaip sunkiai krutetu pasaulis jai sios dvi milzines butu religijos gniauztuose.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras