Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar kūdikių bumas yra atsakymas Rusijai?

Parengta pagal „The New York Times“ informaciją
2006 06 07

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsitraukė nuo sovietinės praeities, kreipdamasis į visuomenę išaukštino motinos vaidmenį, taip siekdamas apsaugoti Rusiją nuo piliečių trūkumo. Rusijos gyventojų mažėja. O demografijos specialistai įspėja, kad ilgainiui jų dar labiau mažės.

Jei pasitvirtintų pesimistiškiausias modelis – toks mažėjimas po keturių penkių dešimtmečių šalį gali paversti milžinišku negyvenamu kraštu, kuriame bus likę vos keletas sveikų žmonių, galinčių dirbti ar tarnauti kariuomenėje.

Rusijos gyvenimas – ir valstietijos, ir proletariato – visuomet buvo nepavydėtinas. O savo kalbai, primenančiai sovietinius ditirambus apie tai, kaip valdžia padės masėms, kad šios vėliau galėtų atsilyginti tuo pačiu, V. Putinas pasirinko gerai žinomus sovietinius sprendimus dėl reprodukcijos, įsakydamas paklusniajai Rusijos Dūmai įgyvendinti finansines programas, kurios skatintų moteris gimdyti daugiau vaikų.

Kremliui palanki žiniasklaida džiugiai palaikė šią žinią – šioje šalyje šeimose dažniausiai auga tik po vieną vaiką. Prezidentas pasakė: štai pinigai, Rusijos moterys, atlikite savo pareigą.

Tačiau už entuziastingų kalbų slypėjo klausimas, kurio V. Putinas nė neiškėlė. Ar pinigai tikrai padės pakeisti situaciją? Turimi duomenys pateikia atsakymą: ne visai.

Beveik neabejojama, kad Rusijai XXI amžiuje norint išlikti galinga valstybe reikia keisti demografinę padėtį. Regis, nekyla klausimų ir dėl to, kad vienos motinos tikrai neišgelbės Rusijos.

„Reikia pasitelkti ir kitas priemones“, – tikino Murray Fechbachas, Woodrow Willsono tarptautinio mokslinio centro, įsikūrusio Vašingtone, demografijos tyrinėtojas. Jis domisi Rusijos gyventojais bei jų sveikata.

Problemą puikiai iliustruoja skaičiai. Rusijoje gyvena apie 143 mln. žmonių. Kasmet gyventojų sumažėja maždaug 700 tūkst. – labai skiriasi mirusiųjų ir gimstančiųjų skaičius. Jei gimstančiųjų būtų daugiau – padėtis pagerėtų.

Pasak M. Feshbacho, gyventojų skaičiui mažėjant ir nesiimant priemonių pakeisti gimstamumo rodiklius – rizikuojama pagreitinti žlugimą.

Demografijos specialisto nuomone, iš dalies tai lemia žemas gimstamumo lygis, nepakylantis jau beveik du dešimtmečius, ir tai, kad 20–29 metų moterų (t. y. vaisingiausių) sumažėjo iki 12 mln.

Per keletą metų šios amžiaus grupės dailiosios lyties atstovių sumažės iki 8 mln. ar dar daugiau. O šitiek yra labai mažai, kad būtų išauginta kita karta.

Pasak Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų analitikų, žemas gimstamumo lygis nėra vienintelė grėsmė – reikia pagalvoti ir apie didelius mirtingumo rodiklius.

Rusijos gyventojų sveikata yra labai prasta. Industriniame pasaulyje daugiau nėra tokios ligotos ir taip dažnai mirtinų sužeidimų patiriančios grupės kaip Rusijos vyrai – jų vidutinis amžius siekia 59 metus.

Mirtingumo tendencijos skiria Rusiją nuo kitų industrinių valstybių (tarp kurių – Japonija ir Australija), kurios imasi įvairių iniciatyvų, skatinančių gimstamumo augimą.

Be to, žlugus Sovietų Sąjungai Rusijoje ypač išplito pražūtingos infekcijos. Šalis tapo vis didėjančiu žmonių, užsikrėtusių ŽIV ir hepatitu C, rezervuaru.

Daugelis šių infekcijų kol kas nepasiekė epidemijų lygio, tačiau visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ir pareigūnai sako, kad per ateinančius keletą metų pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui infekcijų poveikis visuomenės situacijai itin išryškės.

Tuberkuliozė Rusijoje jau pasiekusi epidemijos lygį. O AIDS, palankiausių prognozių duomenimis, kasmet nusineš per pusę milijono dar dviejų kartų žmonių gyvybių.

Rusija jau reaguoja į problemas. Praėjusį mėnesį Kremlius pritarė net dvidešimt kartų didesniam AIDS prevencinių, diagnostinių ir gydymo programų finansavimui.

Dmitrijus Rechnovas, privataus AIDS fondo „Rytai–Vakarai“ direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad tai yra ženklas, jog vyriausybės atstovai supranta, kokia ši problema svarbi.

„Jei laikysimės šio kurso, tikėtina, kad sulauksime teigiamų pokyčių“, – sako D. Rechnovas.

Vis dėlto Kremliaus dėmesys visuomenės sveikatai yra neįprastas. Tikėtina, kad šioje valstybėje mirtingumas, susijęs su infekcinėmis ligomis, perkops visas industrinių šalių normas.

Pagrindinės mirčių priežastys bus širdies ligos, vėžys, alkoholizmas, nelaimingi atsitikimai, prievarta ir savižudybės.

Galimi padariniai akivaizdūs. Praėjusiais metais paskelbtame raporte Pasaulio bankas įspėjo: jei Rusija nesiims aiškių visuomenės sveikatos programų, yra rizikos, kad šioje valstybėje smarkiai sumažės darbo jėgos mastai, gerokai išaugs nestabilių šeimų skaičius, susilpnės nacionalinio saugumo saitai.

Ne visi sutinka, kad šios finansinės paramos iniciatyvos, kurios toli gražu nėra visuomenės sveikatos programų dalis, pateisins Kremliaus viltis. O šis viliasi, kad ateityje gims daugiau sveikų produktyvių vaikų.

Jei V. Putino siūlymams bus pritarta, kitais metais vienai motinai už pagimdytą vaiką bus sumokama apie 9000 JAV dolerių. Be to, papildomai lėšų bus skiriama kasdienėms kūdikio priežiūros išlaidoms.

V. Putinas nenuėjo taip toli, kaip kad buvę Kremliaus vadovai, pavyzdžiui, Josifas Stalinas, skatinęs moteris gimdyti pasiūlydamas jas apdovanoti Motiniškos garbės medaliais dėl to, kad nualintoje karo ir represijų šalyje pakaktų gyventojų.

Net jei V. Putinui pavyktų įgyvendinti savo planą, statistiniai duomenys skelbia, kad nepakeitus požiūrio ir nesiimant visuotinių reformų kur kas lėčiau gims naujosios Rusijos kartos, nei kad kapuose atguls senosios.

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras