Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Mistralio“ saga

2010 07 20

Prancūzijos ambasadorius Taline Fredericas Billet paprašė Estijos pozityviai žiūrėti į Prancūzijos karo laivo „Mistral“ pardavimą Rusijai. Ambasadorius Estijos žiniasklaidai teigė, kad karo laivo pardavimas reiškia ir rodo Šaltojo karo su Rusija pabaigą. Laivai būtų parduodami be ginkluotės, praktiškai kaip civiliniai (parodyti „Mistralio“ situaciją kaip politinės Šaltojo karo pabaigos ženklą yra standartinis Prancūzijos atstovų užsienyje ėjimas).

Tačiau viduje prezidento Nicolas Sarkozy administracija, atrodo, grįžta į 19 a. Europos politikos vaizdą, kad patvirtintų ypatingą Prancūzijos ir Rusijos partnerystę, kuri plėtojasi link aljanso. Redakcijos „Le Figaro“ skiltis, dažnai naudojama kaip Eliziejaus rūmų nuomonės reiškėja, propaguoja šį požiūrį. Negali būti nė kalbos, kad Prancūzija leis Vokietijai vienai pasipelnyti iš Rusijos modernizacijos. Net jei Vokietijos įmonės pirmauja, Prancūzija turi išnaudoti visas savo kortas. „Mistralio“ pardavimas, žinoma, sulaukia Rusijos kaimynų prieštaravimų, ypač Baltijos valstybių ir Gruzijos. Vis dėlto jis iliustruoja abipusį Paryžiaus ir Maskvos pasitikėjimą. Tradicinis Prancūzijos ir Rusijos aljansas atgimsta. Jis daug žada, nes yra paremtas bendrais interesais greitai besikeičiančioje politinėje aplinkoje. O NATO rizikuoja būti nebe tokia svarbi, laikydama pardavimą grynai abipusiu atskirų Vakarų Europos valstybių ir Rusijos reikalu.

„Mistralio“ pasirodymas Baltijos arba Juodojoje jūroje paveiktų galios balansą ir pakenktų pažeidžiamoms Rusijos kaimynėms, nors, kaip jau buvo minėta, karo laivai būtų parduodami Rusijai neginkluoti ir šiuo atveju gali būti laikomi civiliniais laivais. Tai sąlygotų atsakomąsias priemones, nors, pavyzdžiui, NATO nesugebėjo atkalbėti nuo šio pardavimo. N. Sarkozy tai yra darbo vietų sukūrimo projektas, skirtas išgelbėti Prancūzijos karinį jūrų laivyną nuo nedarbo ir bankroto, o Rusijai šis projektas padės sukurti modernų jūrų laivyno konstrukcijos sektorių, pradedant iš esmės nuo starto linijos.

Taigi prancūzai ieško greito susitarimo, o Maskva ir toliau žaidžia savo žaidimus. Atrodo, Kremlius jaučia, kad gali vaidinti katę prieš nusižeminusią N. Sarkozy pelę.

Pagal 2010 m. liepos 16 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (374)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras