Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar ES kalbės vienu balsu?

2010 07 27

Europos Sąjunga (ES) kalba apie paleidimą dirbti bendrą diplomatinę tarnybą. Bet viltys, kad nauja struktūra bloko užsienio politikai atneš daugiau susikaupimo ir efektyvumo, pasak analitikų, tikriausiai yra per ankstyvos. Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios sukūrimas buvo pagrindinė Lisabonos sutarties sąlyga, tikimasi, ims visiškai funkcionuoti nuo sausio mėnesio. Ji ilgainiui bus aprūpinta kadrais iš Briuselio diplomatų ir ES misijų pasaulyje. Bet kol naujas diplomatinis korpusas bandys keisti ES užsienio politikos vykdymo būdą, jis nepakeis jos formulavimo. Tos politikos reikalai bloko viduje iš esmės išliks šalių narių vyriausybių prerogatyva.

Jeigu ES nori būti efektyvia veikėja užsienyje, visos valstybės narės turi sutarti dėl išskirtinių dalykų, pavyzdžiui, ką daryti su Gruzija ar Rusija. Narės turi sutikti, kad ES kalbės jų vardu, tačiau dažnai nutinka, kad didelės valstybės siekia išlaikyti kanalus, kad išliktų svarbiausiais veikėjais, ir taip prieštarauja ES formuluojamai žiniai.

Catherine Ashton įsitikinusi, kad naujas diplomatinis korpusas suteiks bloko užsienio politikai labai reikalingos jėgos, orumo ir rimtumo. Jis patenkins Lisabonos sutarties loginį pagrindą – sukurti stipresnę ir efektyvesnę ES užsienio politiką skatindama bendrus veiksmus. Tačiau pareigūnė neatkreipė dėmesio į amžiną problemą dėl ES valstybių narių pasidalijimo kalbant apie santykius su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais, pvz., Rusija, ar skirtingas pozicijas dėl tokių problemų kaip Kosovo ateitis.

Blokas nesugeba dainuoti iš to paties dainyno ir tai menkina jo ekonomines galimybes, todėl ES jau sukurtos užsienio politikos procedūros keisis mažai. Šalys neatiduos savo išskirtinio suvereniteto užsienio politikos klausimais. Šiame kontekste mes kalbame apie galios pagundą. Valstybės narės siekia išplėsti ir įtvirtinti savo įtaką ES ir kontroliuoti tą pačią Europos išorės veiksmų tarnybą. Būtų kvaila manyti, kad narės neprimes savo požiūrio. Ši tarnyba gali sukomplikuoti egzistuojančias struktūras, užuot jas supaprastinusi. Be to, spaudžia mažosios šalys, susirūpinusios savo smunkančia įtaka.

Augantis didelių valstybių narių dominavimas privedė prie išorės įtakos ES sprendimams. Europos išorės veiksmų tarnyba neatsako į buvusio Jungtinių Valstijų sekretoriaus Henry Kissingerio klausimą, kam skambinti, norint pasikalbėti su Europa. Galima spausti „1“, kad išgirstume Prancūzijos poziciją, „2“ – Vokietijos požiūrį, o „3“ – D. Britanijos įsitikinimus.

Pagal 2010 m. liepos 24 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (387)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (57)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (17)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras