Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos šnipai taikosi į naujas NATO nares

2010 08 11

Čekijos spauda paskelbė, kad trys Čekijos generolai: prezidento karinės tarnybos vadas, šalies NATO atstovas Europoje ir štabo viršininko pavaduotojas, atsistatydino po to, kai Rusijos šnipas užmezgė kontaktą su jų įstaigomis, nes tai tapo didžiausia šalies karinio saugumo spraga. Agentas, kuris dirbo psichologu šalies kalėjimų sistemoje, praėjusiais metais dingo ir, manoma, šiuo metu yra Rusijoje.

Čekijos žvalgyba teigia, kad Maskva padidino žvalgybinę veiklą buvusio sovietinio bloko šalyse, kurios šiuo metu yra ES ir NATO narės. Stebėtojai Prahoje teigia, kad šnipinėjimas yra dalis bendro bandymo didinti Rusijos įtaką politikoje ir versle, ypač energetikos sektoriuje.

Atrodo, Čekijoje tik nedaugelis buvo nustebinti naujienų apie šnipinėjimą, kurios iškilo po neseniai demaskuotų 10 rusų agentų JAV. Buvęs Čekijos užsienio žvalgybos vadovas teigia, kad rusai tai daro visur – JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Amerikoje, o Čekija nėra išimtis.

Neaišku, kokią informaciją demaskuotas rusų agentas galėjo gauti, tačiau jo atvejis rodo bauginančius procesus. Čekijos žvalgybos skaičiavimais, vienas trečdalis Rusijos diplomatų bendruomenės Prahoje, t. y. mažiausiai 60 žmonių, šnipinėja šioje šalyje. Čekijos kontržvalgyba perspėja, kad Rusijos šnipinėjimas tampa agresyvesnis, ypač energetikos verslo sferoje. Ne tik šnipų veikla intensyvėja, bet kartais esti priešiška Čekijos interesams. Praėjusiais metais vyriausybė išsiuntė du Rusijos diplomatus, įtariamus dalyvavimu plataus masto rusų veiksmuose paveikti viešąją nuomonę dėl JAV planų dislokuoti priešraketinę gynybą.

Karo ekspertas Aleksandras Goltsas teigia, kad Rusijos vyriausybė itin pasikliauja gauta iššnipinėta informacija. Tai, pasak jo, atspindi šalies vadovų mentalitetą – premjero Vladimiro Putino, buvusio KGB pareigūno, ir daugelio jo buvusių kolegų, paties įtaisytų į aukščiausius vyriausybės ir verslo postus. Ekspertas nesistebi, kodėl Rusijos šnipinėjimas koncentruojamas į naująsias NATO ir ES nares. Buvusio sovietinio bloko šalys, kurios susipažinusios su Vakarų tarptautinių organizacijų dokumentais, yra natūralūs rusų šnipų taikiniai. Be to, jie vis dar turi ryšių iš senų laikų: patekti į Čekiją ar Bulgariją yra gerokai lengviau nei į Didžiąją Britaniją ar Belgiją.

Čekijos žurnalistas Jaroslavas Pleslis priduria, kad „senasis“ šnipinėjimas, paremtas žvalgybomis, yra tik dalis to, kaip Maskva plečia savo įtaką Čekijoje. Valstybės kontroliuojamos rusų bendrovės užsiėmė Rusijos interesų lobizmu. Jos aktyviai mezga ekonominius ryšius tarp rusų verslininkų ir čekų politikų bei verslo atstovų. Analitikai teigia, kad Rusijos bendrovės savo įtaką plečia atskirai finansuodamos politines partijas ir veikdamos per fiktyvias bendroves, kurių savininkai ir valdytojai yra čekai, bet realiai yra kontroliuojamos Maskvos.

Kremlius žaidžia ne tik naftos ir dujų sektoriuje, bet ir branduolinės energetikos, kuri buvo skatinama kaip pagrindas Čekijos energetiniam saugumui. Rusijos valstybės kontroliuojama bendrovė siekia prastumti pasiūlymą dėl dviejų branduolinių reaktorių statybos. Tai būtų didžiausias energetinis susitarimas istorijoje.

Anksčiau įvykę rinkimai ir nauja vyriausybė gali sulaikyti augančią Maskvos įtaką. Centro dešinysis premjeras Petras Necasas gali griežčiau kovoti su Rusijos įtaka nei jo pirmtakai.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 7 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (387)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (57)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (17)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras