Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Danis Rodrikas. Autoritarinės plėtros mitas

2010 08 12

Danis Rodrikas (Dani Rodrik) yra Harvardo universiteto Johno F. Kennedy viešojo administravimo mokyklos politinės ekonomikos profesorius, pirmasis Socialinių mokslų tyrimų tarybos įsteigto Alberto O. Hirschmano prizo laureatas, taip pat knygos „Viena ekonomika, daug receptų: globalizacija, institucijos ir ekonominis augimas“ (angl. „One Economics, Many Recipies: Globalization, Institutions and Economic Growth“) autorius.

Keli šimtai už demokratiją pasisakančių aktyvistų susirinko Maskvos aikštėje protestuoti prieš vyriausybės vykdomus susirinkimų laisvės apribojimus. Jie nurodė į 31-ąjį Rusijos konstitucijos straipsnį, kuris garantuoja susirinkimų laisvę. Policija greitai apsupo protestuotojus ir bandė išskirstyti demonstraciją. Pagrindinis Kremliaus kritikas ir keli kiti dalyviai buvo skubotai nutempti į policijos automobilį ir išvežti.

Tokie įvykiai dažnai pasitaiko Rusijoje. Čia premjeras Vladimiras Putinas valdo šalį tvirta ranka, persekioja valdžios oponentus, nevengia žmogaus teisių pažeidimų, o štai teisinis piktnaudžiavimas jau tapo rutina. Laikais, kai demokratija ir žmogaus teisės tapo visuotinėmis normomis, tokie įstatymų pažeidimai nesustiprina Rusijos reputacijos. V. Putinas supranta, bet suvokia tai kaip kainą, kurią reikia sumokėti už nesuvaldomą galią namuose.

Tai, ką Vladimiro Putino tipo lyderiai mažiau supranta, yra aspektas, kad jų politika taip pat stato į pavojų savo šalių ekonominę ateitį ir visuotinę ekonominę padėtį. Ryšys tarp valstybės politikos ir jos ekonominių perspektyvų yra pagrindinis ir daug nagrinėtas socialiniuose moksluose. Kyla klausimas, kas geriau ekonominiam augimui – stipri valdanti ranka, laisva nuo politinių varžovų spaudimo, ar besivaržančių interesų pliuralizmas, kuris skatina atvirumą naujoms idėjoms ir naujiems politiniams žaidėjams.

Rytų Azijos pavyzdžiai (Pietų Korėja, Taivanas, Kinija) pasirinko pirmąjį variantą, bet dauguma turtingųjų šalių yra demokratinės. Ar politinis atvirumas turėtų būti prieš, o ne po ekonominio augimo? Jei pažiūrėsime į sisteminius istorinius pavyzdžius, suprasime, kad autoritarizmas nenulemia ekonominio augimo. Demokratijos prisideda prie ekonominio stabilumo, daugiau investuoja į žmogiškąjį kapitalą – sveikatą ir švietimą, kuria lygiateises visuomenes, o autoritarizmas remiasi į individualių lyderių stiprumą ir palankias trumpalaikes aplinkybes. Jis negali siekti tęstinių ekonominių naujovių ar visuotinio ekonominio lyderiavimo.

 Vis dėlto Rusija ir Kinija yra didžiulės ir galingos ekonomikos. Jų pavyzdžiai gali priversti užsienio lyderius manyti, kad jie pajėgūs siekti dominavimo ir įtakos, suvaržydami vietinę politinę opoziciją. Pagrindinis iššūkis, laukiantis autoritarinių šalių, yra institucijų transformacija.

 Pagal 2010 m. rugpjūčio 9 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (374)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras