Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  SBU atakuoja Ukrainos opoziciją

2010 08 18

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sugrįžo prie taktikos pulti opoziciją, kurią taikė ir prezidentas Leonidas Kučma. Derėtų prisiminti, kad tokios taktikos niekada ir nebuvo visiškai atsisakyta. SBU vidaus politikos vaidmuo išliko dėl demokratinio vadovavimo stygiaus ir didelio darbuotojų skaičiaus. Pirmiausia ji susitelkė prie vidaus grėsmių ir sovietinės politinės kultūros, kuri niekada taip ir nebuvo išrauta su šaknimis. Be to, Ukrainos prezidentai vis pasiduoda pagundai naudoti ją savo politiniams ir verslo oponentams. SBU politika gali būti suskirstyta į dvi kategorijas, kai pasimokoma iš valdžios klaidų 2004 m. ir kai opozicija ir Oranžinė revoliucija sutrukdė nesąžiningai išrinkti į valdžią Viktorą Janukovičių.

Kišamasi į žiniasklaidos veiklą, siekiant apjuodinti opoziciją, o valdžią – išaukštinti. SBU pirmininkas ir oligarchas Valerijus Khoroshkovskis valdo vieną populiariausių Ukrainos televizijos kanalų „Inter“. Jis, turimomis žiniomis, yra susivienijęs su dujų lobistais, kurie įtakingi Regionų partijoje ir kitose politinėse jėgose.

Žurnalistai gąsdinami SBU pareigūnų vizitais ir sekami. Tinklaraščio autorius Olehas Shynkarenko buvo įbaugintas SBU, mat, pasak tarnybos, kėlė grėsmę prezidento gyvybei. Jis teigė, kad buvo priverstas pasirašyti raštiškus parodymus su priesaika, kad dėl valdžios kritikos jo tinklaraštyje gali kilti prieš jį nauja represijų banga. Be to, SBU įsibrovė į jo svetainę ir ištrynė duomenis. O. Shynkarenko atvejis gali būti susijęs su nužudymo paranoja, kuri nesvetima prezidentui V. Janukovičiui. SBU peržengia savo įgaliojimus. Ji Ukrainoje taip pat puola Vakarų įstaigas, o vėliau incidentai nušviečiami kaip nesusipratimai.

Vakarų informacijos agentūrų sąmokslo mąstysena slėpėsi už demokratinių revoliucijų Serbijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje. Ukrainos politinė kultūra remiasi sovietų ideologinėmis tiradomis, nukreiptomis prieš disidentus ir nacionalistus, kurie nėra susiformavę namuose, bet yra išorės agentai.

SBU taikosi ir į studentus bei akademikus kaip galimus opozicijos rėmėjus. Bandoma užtikrinti, kad studentai nedalyvautų politiniuose susibūrimuose ir netaptų politizuoti. Valdininkai gavo nurodymus surinkti informaciją apie verslininkus (jų išsilavinimą, profesiją, partinę priklausomybę ir ką rėmė 2010 m. rinkimuose) ir pristatyti ją SBU. Valdžia taip pat domisi verslininkų noru bendradarbiauti. Bandoma sutrukdyti opozicijos rėmėjams vykti į Kijevą ir dalyvauti protestuose ten ir kituose regionuose.

Galų gale SBU nori neutralizuoti Juliją Tymošenko, kuri vadovauja didžiausiai opozicinei politinei jėgai. Tarnyba siekia sunaikinti jos įtaką iki rinkimų, kad ši politinė jėga daugiau nebeegzistuotų. SBU taktika ir siunčiamas signalas yra tam tikras kerštas ir galios išlaikymas valdžioje.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 16 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (387)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (57)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (17)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras