Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Paskutinį Europos diktatorių spaudžia Maskva

2010 08 20

Aleksandras Lukašenka laikomas paskutiniu Europos diktatoriumi, tačiau jo, kaip Baltarusijos prezidento, dienos gali būti suskaičiuotos. Atrodo, Rusija nusprendė nuo jo nusisukti.

Bent jau vienoje Rusijos vietoje egzistuoja tikroji meilė slaviškai brolybei. Kamčiatkos, šalies Tolimuosiuose Rytuose esančio pusiasalio, gyventojai susirūpinę Rusijos santykiais su Baltarusija. Atvirame laiške, nusiųstame į Minską ir Maskvą, rašoma, kad, Kamčiatkos gyventojų nuomone, „Rusijos ir Baltarusijos integracija į sąjunginę valstybę privalo būti visiškai užbaigta“. Iš tiesų, daugiau nei prieš dešimtmetį abi šalys sutarė susijungti į vieną valstybę ir įsivesti bendrą valiutą. Nuo tada Kremlius ir ilgalaikis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka įsiveldavo į nuolatinius tarpusavio vaidus, o progresas kuriant vadinamąją sąjunginę valstybę buvo mažas.

Jau 16 metų A. Lukašenka yra Baltarusijos prezidentu. Pasak Baltarusijos politologo Aleksanderio Klaskovskio, dvišaliai santykiai su Rusija niekada nebuvo tokie blogi kaip šiandien. Pastaruoju metu Maskva žiniasklaidoje vis užsipuldavo A. Lukašenką ir ruošiasi įsikišti į būsimuosius kaimyninės šalies prezidento rinkimus, kurie vyks kitais metais. Jaroslavas Romančiukas, opozicinės Jungtinės pilietinės partijos narys ir būsimas kandidatas į prezidentus, atvirai pripažįsta, kad jo „rinkimų platforma yra Kremliuje“. Jis teigia, kad 51 proc. Baltarusijos gyventojų nori matyti „naują veidą valdžioje“, Kremlius taip pat. Rusijos finansų ministras A. Lukašenkos elgesį vadina parazitiniu: pagal rusų apskaičiavimus, nuo SSRS suirimo Maskva Baltarusijos ekonomiką parėmė daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių.  Pasak Rusijos žiniasklaidos cituoto Kremliaus vyresniojo patarėjo, A. Lukašenka elgiasi „nepadoriai ir prieštaringai“. Maskva tikisi, kad Baltarusija mainais už paramą ekonomikai griežtai laikysis jos reikalavimų, tačiau Kremliaus reikalavimai liko bergždi.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas skundėsi, kad A. Lukašenka „iškilmingai žadėjo“ pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją. O Baltarusijos prezidentas teigia tuo metu tikinęs, kad Baltarusijai „nėra problema“ pripažinti šias teritorijas, tiesiog Rusija turėjo kompensuoti jo šaliai santykių su Vakarais pablogėjimą, kuris tikėtinai įvyktų po šių teritorijų pripažinimo. Atsakydamas Kremlius teigė galįs paviešinti atitinkamo konfidencialaus susitikimo stenogramą, parodysiančią tariamą sąjungininką kaip melagį. A. Klaskovskis reziumuoja, kad Rusija manė galinti integruoti savo kaimynę, todėl šiuo metu jaučiasi išduota.

Daugybę metų Baltarusijos prezidentas savo vykdoma politika stengėsi įsiteikti tiek Rusijai, tiek Vakarams, tačiau dėl dabartinės krizės ES, atrodo, pamiršo Rytų Europą. Tai A. Lukašenka gegužės mėnesį sakė interviu naujienų agentūrai „Reuters“. O Kremlius jaučiasi savimi pasitikintis. Šiais metais prorusiški elementai perėmė valdžią Ukrainoje ir Kirgizijoje.

Prieš 2011 m. rinkimus A. Lukašenka kaip atsargumo priemonės imasi griežtos politikos interneto vartotojams ir žiniasklaidai. Pavyzdžiui, kiekvienas norintis apsilankyti interneto kavinėje turi turėti su savimi pasą. Pasak Baltarusijos politologo Aleksanderio Fedutos, Kremlius kaimyninės valstybės rinkėjams siunčia paprastą žinutę: seniau A. Lukašenka buvo užtikrintas dėl įperkamų komunalinių paslaugų ir šiltų žiemų dėl Rusijos tiekiamų pigių gamtinių dujų, bet jei baltarusiai dabar neatmes savo paternalistinio lyderio, turės „pasiruošti tam, kad reikalai blogės“.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (378)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras