Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Afganistanas: karas pasiekė „kritinę ribą“ (9)

Komentarai:

peu, 2011 06 13 15:02
as visiskai nesuprantu, kodel vyksta karai pries terorizma. visad maniau, kad teroristai yra laisves kovotojai, kurie kenkia savo gimtuju valstybiu okupantams. iseitu, kad jei nato isveda savo karius is afgano, tai ten nebeliktu nei tu teroristu, nes jie nebeturetu uz ka kovot. bet tada kam laikyt tuos nato karius vidurio rytuose?

is ten, 2010 09 06 14:09
karas tikrai pasieke kritine riba.tik cia siuo metu metami tokie resursai kuriu niekad nebuvo.ar pavyks perlausti situacija- nezinau. nors situacija geresne nei Irake 2006 metais. o tie kas kalbate apie okupacija ir tarptautiniu pajegu pasitraukima nedelsiant - nelabai suvokiate situacija. jau viena karta pasaulis paliko afg- primenu 1989 metais kuomet sovietai isejo

Algis, 2010 09 05 14:08
Na pasakykite tai musu Pasvalio pediatrei juknevicienei ka nors. Visai boba nesiorentuoja, kaip gali tokius postus uzimti zmones mokesi ir dirbe beleka. Skaito ji is popieriuko ka jai paraso. O musu okupantus reikia vyti namo. Tikuosi nuvirs sita vyriausybe ir kariai gris namo.

GRU to Vytenis, 2010 08 26 12:43
Ziuriu stumia ant Vytenio visi karines strategijos specialistai... As siai dienai pasisakau uz kara Aganistane ir Irake, nes sita kose uzvirta, ir tas kas uzvyre ja - tegu srebia ja... Bet jei atvirai siuos karus laimeti yra be sansu... Ju pradzioj as buvau kategoriskas karu priesininkas. Sadamo rezimas buvo sunaikintas be pagrindo - Irakas nieko bendro neturejo su Al Queda, Sadamas buvo pries terorizma, ir atominio ginklo neturėjo... O apie "Afgana" reikia is viso patyleti, ju neuzkariavo niekas - nei Aleksandras Makedonietis, nei Arabu Kalifatai, nei Britu Imperija ar SSRS... Visi sauke karo pradzioj - nelyskit, vat ilindo, o dabar nezinau ka daryti - tegu kariauja... O naudos tai kaip is to ir jokios LIETUVAI, Amerikai tik kazkiek - nafta pumpuoja ir viskas

Vytenis, 2010 08 25 22:02
"Kam isleisti milijonus litu saugant savo sienas, tam kad nepraslystu milziniski kiekiai narkotiku ar zmoniu pagrobimu, kai galima viska pradeti tvarkyti nuo pacio problemos epicentro?"

Cha Cha :) Prisimenu, kaip vienas žymus Vilniaus meras bandė išspręst čigonų taboro (narkotikų šaltinio) problemą. Pastatė jis ten policininko būdelę, kuri netrukus čigonų buvo sudeginta :) Taip ir nepavyko merui problemos išspręst - ir toliau čigonų taboras lieka Vilniaus "taškas" numeris vienas :) Dar taip pat reiktų prisimint itin "sėkmingą" mūsų vyriausybės kovą su degalų ir cigarečių kontrabanda iš Kaliningrado srities. Lietuvos - Rusijos siena yra (iš kart atsiprašau už žeminantį išsireiškimą) - KIAURA KAIP RĖTIS. Žodžiu, nereikia būti naiviems - jei Lietuvoj (pas save namie) nesugebam išspręst narkotikų problemos, tai neišspręsim jos ir Afganistane. Beje, jei nežinojot, tai mūsų kariai Afganistane neužsiima kova su narkotikais. AGUONŲ PLANTACIJŲ NEDRĮSTA DEGINTI IR AMERIKIEČIŲ KARIAI. JAV generolai oficialiai deklaruoja, kad jie pasimokė iš vienos SSRS padarytos klaidos Afganistane. Sovietai Afganistane degino aguonų plantacijas - vienintelį daugelio afganų pragyvenimo šaltinį - ir taip užsitraukė daugelio afganų nemalonę. Amerikiečiai nenori, kad su jų pajėgom imtų kovoti papildomos afganų valstiečių pajėgos. Amerikiečiams nusispjaut į narkotikų eksportą iš Afganistano. Ir jei nežinojot, tai JAV OKUPACIJOS METU NARKOTIKŲ EKSPORTAS IŠ AFGANISTANO ĖMĖ DIDĖTI.

"Nes butent sie regionai taptu prieglobsciu, human trafficking, transnational-organised crime, international terrorism, drugs ir t.t."

Saddamo valdymo laikais (po pirmojo karo Persijos įlankoje) irakiečiai kėlė problemų tik patys sau. Taip, sunitai žudė šiitus, bet Saddamas nebuvo toks galingas, kad galėtų pult savo kaimynus. Nukraujavo jis labai stipriai per karą su Iranu, karą Persijos įlankoje. Beje, po JAV pajėgų išvedimo Irakas netaps kokia nors ramia valstybe (kaip tarkim, Šveicarija). Prognozuoju pilietinį karą ir Irako skilimą į tris mažesnes valstybes. Skilimas laukia ir Afganistano.

To Vytenis, 2010 08 25 20:04
Daug graziu zodziu, bet tik tiek ir naudos is ju..

Abi valstijos yra Failing state statuso. Jeigu pasitrauktume is siu regionu tai butu milziniska tragedija. Nes butent sie regionai taptu prieglobsciu, human trafficking, transnational-organised crime, international terrorism, drugs ir t.t. Tai pazeidzia daugelio valstybiu nacionalini sauguma.

Kam isleisti milijonus litu saugant savo sienas, tam kad nepraslystu milziniski kiekiai narkotiku ar zmoniu pagrobimu, kai galima viska pradeti tvarkyti nuo pacio problemos epicentro?

Mumu, 2010 08 25 16:32
joooo, užsidarykim Lietuvėlėij ir tik gerkim savo alų. Kam ta Azija ar Amerika? Tiek turim savo problemų, kad jų mūsų amželiui užteks... Vyteni, gerai mastai. Ir iš kur tas leišio mentalitetas?

Irmantas, 2010 08 25 08:47
Nes jų peripetijos sukosi apie Vakarų pasaulį. O tai jau liečia tiek Lietuvą, tiek JAV

Vytenis, 2010 08 24 21:25
Siūlau atimt iš visų NATO karių, tarnaujančių Afganistane, ginklus, išrikiuot, parklupdyt ir priverst juos visus keliais apšliaužt Afganistaną palei visą jo perimetrą (5529 km). Kas priešinsis, tam per nugarą tvot bambukine lazda. Jei kas nors po tokios kelionės liktų gyvas, jį reikėtų įvaryt į lėktuvą, nuskraidint į Iraką ir priverst dar kartą šliaužti keliais - šį kartą palei visą Irako perimetrą (3650 km). Ir tik po to (jei liks gyvas) paleist. Aš nesuprantu, ką po velniais amerikiečiai ar lietuviai veikia Afganistane, kai jų valstybes nuo afganų teritorijų skiria tūkstančiai kilometrų? Afganistanas Lietuvai nekelia jokios grėsmės. Kam mums veltis į Vidurio Azijos peripetijas, kai pas save namie šitiek problemų turim?

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras