Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  B. Obama palieka Iraką

2010 08 25

2003 m. gegužės 1 d. tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė apie karinių operacijų Irake pabaigą. Dabar prezidentas Barakas Obama misiją baigs antrą kartą. Bet kas laimėjo? Tikrai ne Irako gyventojai. Viskas prasidėjo ultimatumu, išdidumu ir arogancija žmogaus, kuris ne tik vadovavo didžiausiai pasaulyje karinei jėgai, bet ir tuo metu turėjo didžiulę įtaką. „Sadamas Huseinas ir jo sūnūs turi palikti Iraką per 48 valandas, – įsakė Džordžas V. Bušas 2003 m. kovo 17 d. vakarą. – Jų atsisakymas tai padaryti baigsis kariniu susidūrimu, kurį pradėsime savo pasirinktu laiku“. Tai buvo visiškas Jungtinių Tautų nepaisymas. Jų Saugumo Taryba vienintelė turi teisę paskelbti tokį karą. Ir tiems sąjungininkams, kurie atsisakė dalyvauti, tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas parodė panieką. Amerika pasirinko puolimo laiką ir vėliau per pergalės kalbą Džordžas V. Bušas pranešė, kad misija įvykdyta ir užbaigta.

Kas ėjo po to – teroras, pilietinis karas, šimtai tūkstančių žuvusiųjų, našlės, žmonės su amputuotomis galūnėmis ir optimizmo šukės – jau nebebuvo Amerikos pasirinkimas. Tai buvo Džordžo V. Bušo išpuikimo rezultatas ir jo pražūtingos klaidos okupacijos pradžioje. Šiandien tos klaidos ir toliau vargina Iraką. Vis nėra pabaigos karui – jis paprasčiausiai pamažu netenka mūsų dėmesio. Ateina kitas pasirinkimo laikas, bet B. Obama turi galvoje paveldėtą darbo planą.

Ar Irako karas baigtas? Ar buvo verta? Kas laimėjo? Sadamo ir jo sūnų nebėra ir tai gerina Amerikos reputaciją. Parlamentas buvo rinktas tris kartus – vieninteliai sąlyginai laisvi rinkimai arabų pasaulyje. Tai laimėjimas. Tačiau nėra saugumo, kiekvieną mėnesį nužudoma šimtai žmonių. Laisvė, kuria šiandien „naudojasi“ irakiečiai, yra sunkiai suprantamas pasiekimas daugeliui jų. Irakas, energetikos gigantas, panaudoja mažiau naftos negu esant Sadamui.

Amerikai nepavyko sukurti atramos, kuri išlaikytų Irako šalį vieningą. Pasitaiko nuomonių, kad Jungtinių Valstijų kariai turi pasilikti, kol Irako kariuomenė pradės normaliai veikti 2020 m. Irako karas atkreipė dėmesį į reikalus Artimuosiuose Rytuose, bet nepadarė pažangos. Atsirado laimėtojas, kurio niekas nenorėjo: Iranas, kurio suktas priešas Sadamas buvo eliminuotas. Yra ir pralaimėtojas: Amerikos,  kaip galios, sugebančios atkurti tvarką, reputacija nublanko. Amerika turi palikti šalį, kuri dabar yra taip pat suskaldyta kaip ir tada, kai viskas prasidėjo.

Irake vis dar nėra tautos, tiesiog sunkiai suvaldoma žmonių masė, kuri yra priešiška kiekvienai patriotinei idėjai. Žmonės pasinėrę į religinį absurdą, pasiduodantys anarchijai, pasirengę maištauti prieš bet kokią valdžią.

Ką reiškia šioje valstybėje, šioje pasaulio dalyje, kad Amerika pasitrauks iš Irako? B. Obamai tai yra daug, o Irakui – nieko.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (378)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras