Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“ skyriaus vadovu

Kalbino ir parengė Greta Tučkutė
2006 05 29

Interviu su Aleksandru Alesinu, laikraščio „Baltarusijos rinka“ skyriaus vadovu, kuris, puikiai išmanydamas Baltarusijos ekonominius ir politinius procesus, įdomiai apibūdina Baltarusijos ekonominę situaciją bei jos perspektyvas.  

Ar galite pakomentuoti dujų klausimą ir dabartinę situaciją Baltarusijoje? Kokią įtaką dujų klausimui turės praėjusieji Baltarusijos prezidento rinkimai? 

Norėčiau truputį paaiškinti dujų klausimo esmę. Tarp Baltarusijos Respublikos ir dujų koncerno „Gazprom“ egzistuoja susitarimas, kad jie įkurs bendrą įmonę valdyti „Beltranzgaz“. „Beltranzgaz“ vykdo rusiškų dujų tranzitą per Baltarusijos Respublikos teritoriją. Kokia dujų koncerno „Gazprom“ politika? Jis nenori priklausyti nuo tų valstybių vadovavimo, per kurias eina jo dujų vamzdis, ir reikalauja vamzdžio nuosavybės. Darant kompromisus ir derybų metu pavyko susitarti, kad 50 proc. būsimos įmonės akcijų priklausys dujų koncernui „Gazprom“ ir 50 proc. – Baltarusijos Respublikai. Įforminti susitarimą trukdo tai, kad šalys nesutaria dėl turimos nuosavybės vertės, kiek tai kainuoja. Dujų koncernas „Gazprom“ sako, kad pagal balansinę vertę tai kainuoja tiek, kiek kainavo to vamzdžio statyba (maždaug 500 – 600 milijonų dolerių). Baltarusijos pusė sako, kad reikia vadovautis rinka, t.y., kiek analogiškas vamzdis kainuoja rinkoje, ir pateikia pavyzdį, jog Slovakijoje panašus dujotiekis dujų koncernui „Gazprom“ buvo parduotas maždaug už 3 milijardus dolerių. Lukašenka su tokiu vertinimu sutinka, o Rusija ir dujų koncernas „Gazprom“ nesutinka. Dabar jie ginčijasi dėl to, kas įvertins kainą. Dujų koncernas „Gazprom“ nori, kad vertintų Maskvos įmonė, o Minskas – Londono. Ir iki šiol dar nenuspręsta. Bet žinant, kad vis tik kada nors susitarti pavyks, dujų koncernas „Gazprom“ sutiko tiekti Baltarusijai dujas pagal 5-tos juostos kainas arba už tiek, kiek dujos kainuoja Smolenske, bet neįskaičiavus transportavimo mokesčio, t.y., kiek dujos kainuoja pasienyje. 2006 metams susitarimas pasirašytas. Dabar jie ginčijasi dėl dujų kainos 2007 metams. Kol vyko pasiruošimas prezidento rinkimams ir patys rinkimai Baltarusijoje, Maskva, nenorėdama susilpninti Lukašenkos pozicijos, šio klausimo nekėlė. Bet po to, kai Lukašenka laimėjo rinkimus, Maskva vėl pradeda judinti šį klausimą.

Tokios pozicijos laikosi tie Baltarusijos analitikai, kurie dirba energetinių išteklių sferoje bei rinkoje. O tie analitikai, kurie dirba geopolitikos ir strategijos srityje, mano, kad Maskvos tikslai didesni, labiau strategiški.

Aš jau minėjau, kad iki šių metų pabaigos turi būti įformintas dokumentas – konstitucinis aktas tarp Baltarusijos ir Rusijos, kuris nusakys valdžios organų struktūrą šioje sąjunginėje valstybėje. Iki šiol nepavyko susitarti dėl to, kaip šalys balsuos, priiminės sprendimus. Rusai sako, kad būtina atsižvelgti į tai, kad jų šalis didesnė ir dėl to turi būti 2 variantai. Vienas – valstybės atstovautų lygiomis teisėmis, o kitas – Rusija gautų daugiau balsų, nes ji 15 kartų didesnė už Baltarusiją. Ir štai ši pozicija nepatinka Baltarusijai. Ir kaip šioje struktūroje egzistuotų 2 prezidentai: Baltarusijos ir Rusijos? Dabar nuspręsta, kad šioje sąjungoje nebus prezidento. Tik kyla klausimas, kas vyraus? Rusija sako, kad mes turime ekonominį potencialą, energetinius išteklius ir sprendžiamojo balso teisė priklauso mums. Lukašenka žinoma su tuo nesutinka ir visaip demonstruoja priešiškumą tokiam kursui, o Maskva jį periodiškai patimpčioja, parodydama, kas yra kas. Dėl to ir Mileris prieš pat inauguraciją pareiškė, kad dujų kaina Baltarusijai gali būti padidinta 3 kartus. Žinoma, tai arba įspėjimas, arba grasinimas, arba šantažas. Net ir Rusijai lojalūs Baltarusijos parlamento deputatai tvirtina, kad tai šantažas. Šantažuoja prieš konstitucinio akto sudarymo procedūrą, šantažuoja Baltarusijos pusę, kad ji būtų labiau sukalbama. Ir vyriausybė pripažįsta, kad čia derybos kaip turguje – dujų koncernas „Gazprom“ kainą kelia, o mes mažiname.

Kyla klausimas, kuo prekiauja Baltarusijos pusė? Kokie jų argumentai? Aš galvoju, kad čia vyrauja karinis faktorius. Baltarusijos teritorijoje yra du Rusijos strateginiai kariniai objektai. Pirmas – netoli Baranovičių miesto yra perspėjimo stotis apie raketinį užpuolimą. Ji kontroliuoja balistinių raketų startą Atlanto vandenyne maždaug nuo Skandinavijos iki Kanarų salų. Žinoma, Rusijai tai labai svarbu. Šitas radaras yra Maskvos priešraketinės gynybos dalis. Informacija iš jo ryšio linijomis tiesiogiai perduodama į Maskvoje esantį komandinį punktą. Šio objekto statyba buvo pradėta maždaug 1980 metais, vėliau viskas sulėtėjo, prasidėjo sąjungos irimas. Objektas buvo užbaigtas ir pradėjo veikti truputį daugiau kaip prieš metus. Taigi tai yra visai naujas objektas. Ten naudojamos skaitmeninės signalo apdorojimo technologijos, kurios didina tikslumą ir leidžia išvengti trukdžių. Antras objektas – ryšio su povandeniniais laivais stotis Vileikos rajone. Šis objektas buvo pastatytas tuo laiku, kai Rusija pastatė atominius povandeninius raketinius laivus ir išplukdė juos į vandenyną tam, kad būtų galima, gavus įsakymą, paleisti balistines raketas. Atominis Putino lagaminėlis yra tiesiogiai susijęs su šituo centru. Ryšys siekia 10000 kilometrų ir, iškilus užpuolimo grėsmei ar prasidėjus karui, iš lagaminėlio bus išsiųstas signalas į šią stotį, o per ją – perduotas į vandenyne plaukiojančius povandeninius raketinius laivus, ir bus paleistos raketos. Ten pat, paslėptas po žeme, yra tikslaus laiko centras, kuris kas 42 minutes į povandeninius laivus perduoda tikslų laiką, dėl to raketų nustatymo sistemos veikia realiu laiku. Prie Baranovičių esantis objektas išnuomotas 25 metams su teise sutartį pratęsti. Nuoma nemokama, t.y. jie nemoka už žemę. Mano manymu, Vileika taip pat išnuomota keliems dešimtmečiams. Dar daugiau – elektros tiekimas, komunalinės paslaugos apmokamos iš Baltarusijos biudžeto. Ten pastoviai tarnauja Rusijos kariuomenės kariai. Ir objektų statusas yra karinis. Tai reiškia, kad arba jie bus uždaryti, arba už juos bus pareikalautas mokestis pagal tarptautinių santykių normas. O štai objektas – radaras, kuris yra prie Baranovičių, labai vertingas, nes kai Latvija Skrunlėje susprogdino tokią pačią stotį, kuri „dengė“ šiaurės-vakarų kryptį, teliko ši vienintelė galimybė stebėti taip toli šioje zonoje. 

Lukašenka, duodamas interviu, pasakė, kad jeigu dujos mums bus europinėmis kainomis, tai už karinius objektus Rusija turės mokėti pasaulinėmis kainomis taip pat, kaip Jungtinės Valstijos moka šalims, kuriose ji turi savo karinius objektus. Be to, Baltarusijoje yra daug oro uostų, kuriuose gali leistis strateginės aviacijos lėktuvai. Ir jau ne kartą šie lėktuvai skrido į Baltarusijos teritoriją treniruotėms. Dėl to, kad yra tokia bazė Baltarusijoje, padidėja šių strateginių raketų nešėjų veikimo nuotolis, o jų paleistos sparnuotosios raketos gali pasiekti Britaniją, Prancūziją ir toliau. Natūralu, kad tai labai svarbu derybose. Manoma, kad tai ir bus derybų objektai. 

Kokia Jūsų nuomonė apie Baltarusijos ekonomikos vystymąsi, šiuo metu juk ji labai priklauso nuo Rusijos.

Visiškai sutinku. Galiu pasakyti, kad anksčiau priklausomybė buvo didesnė, o dabar tikriausiai 70 proc. Tai lyg Rusijos ekonomikos dalis. Įmonės tik stovi Baltarusijos teritorijoje – 80-90 proc. žaliavų įvežama iš Rusijos ir maždaug 90 proc. savo produkcijos išsiunčia į Rusiją. Su Vakarais Baltarusija prekiauja tik kuo? Naftos produktais, naftos perdirbimo įmonėse gaminamomis kalio druskomis. Dar mišku. Į Europą vežame mašinų gamybos produkciją: traktorius, automobilius. Bet ten labai mažai parduodama, nes didelė konkurencija. Rusijoje, kurioje svarbiausia kaina, o mūsų pigesnė produkcija yra paklausi. Mūsų pramonininkai variklius perka pas žymius užsienio gamintojus, dėl ko Rusijai iš ekonominės pusės baltarusiška produkcija yra priimtina. Bet kokia dabar ten iškilo grėsmė? Kinija. Kinija gali pasiūlyti Rusijai dar pigesnės produkcijos. Kinai gali ten gaminti ir pardavinėti pigiau. Antroji grėsmė – energetinių išteklių kainų augimas. Vien dėl to, kad Baltarusijos įmonėse pasenusios technologijos, mes su savo kainomis negalėsime konkuruoti Rusijoje. Bet jeigu dar kurį laiką dujų kaina Baltarusijoje išsilaikytų bent jau tokia pati, kaip Rusijoje, kad mūsų ir Rusijos pramonininkų sąlygos būtų vienodos, aš manau, tada Baltarusijos ekonomika išvengtų didelių sukrėtimų, nes pasaulinė naftos rinkos konjunktūra sudaro sąlygas Rusijai gauti naftos dolerių. Šis naftos dolerių srautas Rusijoje neišmatuojamas, jų tiek daug, kad rusai nežino, ką su jais daryti. Ir štai dėl to, kad Rusija už šiuos naftos dolerius beveik viską perka Baltarusijoje, mūsų įmonės egzistuoja ir net didina gamybą. Žinoma, jeigu pasaulinė naftos rinkos konjunktūra žlugs, jeigu nafta smarkiai pabrangs – bus sunku. Analitikai sako, kad brangs ir, kaip pataria nepriklausomi ekonomistai, pasinaudojus šia pauze, naudinga energetinių šaltinių rinkos konjunktūrai, būtinai reikėtų rekonstruoti Baltarusijos pramonę. Bet tam reikia investicijų. 

Bet juk niekas neinvestuos, kol prezidentas yra Lukašenka.

Taip, blogai, kad Vakarai nenori investuoti ir svarbiausia, nenori investuoti pažangiomis technologijomis. Investicijų reikia būtent ne pinigais, bet pažangiomis technologijomis. Jeigu diegsim jas savo lėšomis, tai vyks labai lėtai ir mes galime nespėti iki nafta pradės brangti. Yra dar kitas, rusiškas kelias. Rusija turi daug atliekamų pinigų, bet už tai reikalauja politinės kontrolės, o Lukašenka su tuo nenori taikstytis.

Bet Lukašenka nebūtų išrinktas prezidentu, jeigu neturėtų Rusijos palaikymo?

Visiškai teisingai. Juk Baltarusija yra strategiškai trumpiausias kelias iš Europos į Rusiją. Per Baltarusiją eina pagrindiniai geležinkeliai, plentai ir oro keliai. Po to, kai Baltijos šalys įstojo į NATO ir pasuko į Europos kryptimi, Rusija neteko laisvo priėjimo į Europą šiuo šiauriniu keliu, mums šiauriniu. Dabar ir Ukraina traukiasi. Lieka vienintelis toks koridorius – Baltarusija, į kurį rusai laikosi mirtinai įsikibę. Ir laikys iki galo. Rusija bet kokia kaina stengsis neįleisti į Baltarusiją politiko, kuris orientuosis į Vakarus. Aš manau, kad Rusija trukdytų bet kokiom priemonėm, net panaudodama specialiąsias tarnybas,  tiesioginę karinę pagalbą.

Jūs manote, kad būtų galimas ir toks scenarijus?

Na, buvo ruošiami tokie scenarijai, jog rusus įvesti į Baltarusiją kaip taikdarius, jeigu įvykiai susiklostytų „neteisingai“. Tai ruošė analitikai, bet manau, kad Rusijos priemonės būtų buvę labai drastiškos. Ji jau susitaikė su tuo, kad paleido Pabaltijo šalis, kad nieko negali padaryti Ukrainai. Ukraina labai didelė, joje gyvena beveik 50 milijonų gyventojų, ten daug įvairių verslo grupių, spauda. Kiekvienas oligarchas turi savo imperiją.

Taip, ten situacija kitokia.

Baltarusija – šalis. Pirma, nedidelė, o antra, aš jau sakiau, kad jos nelaimė yra tai, kad ji perpildyta stambiomis gamyklomis, orientuotomis į Rusiją ir išsilaikančiomis tik Rusijos dėka. Įdomiausia, kad dauguma direktorių, kariškių, technokratų norėtų matyti Baltarusiją Rusijos sudėtyje. Jie sako, kad būtų lengviau dirbti, tada „mūsų“ rusai nekliudytų mums. Vis tik Baltarusijos gamintojai laikas nuo laiko patiria diskriminaciją Rusijos rinkoje, ypač tada, kai susiduria stambių gamintojų labai stiprūs interesai. Pavyzdžiui, yra KAMAZ‘as ir MAZ‘as, o KAMAZ‘o akcininkas – Rusijos vyriausybė. Ir aišku, kad kai susiduria interesai, sąžiningos konkurencinės kovos nėra, nes Rusijos vyriausybė gina savo gamintojus, nors visi dokumentai rodo, kad taip neturi būti. Baltarusija su Rusija turi bendrą ekonominę erdvę be muitinių apribojimų.

Kai Lietuva pasitraukė iš Sovietų Sąjungos, žinoma, sunku palyginti, nes Baltarusijos teritorija didesnė ir daugiau gyventojų, bet pas mus irgi buvo pramonė, priklausiusi nuo Rusijos, nuo jos žaliavų, ir mums buvo labai sunku... Kokia būtų Baltarusijos situacija?

Čia net ir lyginti negalima. Stambių įmonių gausumas, susijusių su Rusija, aš net sakyčiau, dešimtis kartų didesnis. Neseniai man tapo prieinamas Baltarusijoje esančių gynybos įmonių sąrašas, Rusijos pusė paskelbė jį  spaudoje. Tai didžiulis kiekis įmonių, kurios aišku negamina ginklų, bet gamina karinę elektroniką, programinius produktus ir kitus komponentus, karinę optiką, kurios reikia ginklams, raketoms, palydovams ir t.t. Kokia Baltarusijos bėda dėl to? Jeigu mes dirbtume rinkos sąlygomis, tai būtų pranašumas, o nelaimė – milžiniškas kiekis su Rusija susijusių įmonių. Labai dažnai šių prekių reikia tik Rusijai arba tik vienai Rusijos įmonei. Ir štai jeigu Rusijoje kažkas nustoja pirkti... 

Bet Rusijai labai naudingas toks prezidentas kaip Lukašenka...

Aš nesakyčiau, kad naudingas. Daug kas jo nemėgsta, bet palaiko dėl išskaičiavimo. Bijoma, kad kitas gali būti dar blogesnis.

Bet Vakarams Baltarusija parodoma kaip šalis, kurioje Lukašenka gali daryti tai, ką nori, jo negalima nuspėti. Ar tai tiesa?

Tai ne visai taip. Tiesiog jo asmeninės savybės, emocionalumas užgožia jį. Jis taupus, klastingas žmogus. Pagal horoskopą jis „mergelė“. Galite netikėti astrologija, bet „mergelė“ – kruopštus žmogus, t.y. jis viską patikrina pats. Pas jį žmonės vienas kitą kontroliuoja. Pavyzdžiui, KGB kontroliuoja prezidento saugumo tarnybą, kuri yra tokio pat didumo kaip KGB, ten dar yra valstybės kontrolės komitetas, administracija, dar kai kas. Taigi ten jie stebi vienas kitą ir kiekvienas savo pastebėjimus praneša prezidentui. Lukašenka taip pat ir skrupulingas žmogus, jis žiūri visas svarbiausias televizijos laidas, skaito laikraščius (pagal kai kuriuos požymius matosi, kad taip pat skaito mūsų laikraštį). Tai tokio mentaliteto žmogus, kuris niekuo nepasitiki. Jis periodiškai keičia valdininkų darbo vietas, kad jie aplink save nesuburtų šalininkų ir nesukurtų korporacijos, kuri galėtų Lukašenką nuversti.

Dar vienas klausimas. Maždaug prieš 2 metus laikraščiuose pasirodė straipsniai, kad per Baltarusiją eina karinės ginkluotės tranzitas.

Aš manau, kad tai perdėjimas. Kodėl? Rusijai to dabar visai nereikia. Buvo toks periodas, kai Baltarusijoje buvo labai daug sovietinės ginkluotės, tiesiog perteklius. Čia bazavosi galinga grupuotė, po jos liko labai daug ginklų, sprogmenų, o to Baltarusijai ir kariuomenei nereikėjo ir netgi nebuvo kam saugoti. Ir tada tas perteklius buvo parduotas trečiosioms šalims, kas ne visada atitiko JAV ir Europos norus. Buvo toks faktas, kad šie pardavimai vyko 1996 – 1998 metais, o suma siekė 700 milijonų dolerių. Ginkluotė greitai buvo parduota ir tada Rusija, pasinaudojusi Baltarusijos įmonių kanalais, taip pat pardavinėjo ginkluotę ir techniką į tas šalis, kurios nebuvo lojalios Vakarams. JTO nedraudė, tai yra nebuvo JTO sankcijų, bet Vakarai šių režimų nepalaikė. Tai Sudanas, Etiopija… Tuo laikotarpiu Rusija su Baltarusija labai konkuravo, kas parduos daugiau senų ginklų. Aš parašiau apie tai keletą straipsnių, konkrečiai Alžyrui buvo parduota dalis ginkluotės per Baltarusiją, kartu su Baltarusija. Bet, kai perteklius buvo parduotas, tos trečiosios šalys pasidarė įžūlios – jos nebenorėjo senų ginklų, jos norėjo naujausių. Dėl to Baltarusija dabar labai mažai parduoda karinio turto. Pirmiausia, tai karinė elektronika, programinė įranga ir nusitaikymo sistemos. Dar kompiuteriai, mikroschemos ir t.t. Bet kainos nepalyginamos, tai jau ne milijonai dolerių, o tik dešimtys. Dabar viskas labiau civilizuota. Rusija sutvardė Lukašenką, pareikalavusi, kad mes nekonkuruotume rinkoje ir netgi, kad laikytumėmės bendros politikos. O už tai Rusija baltarusiškus komponentus įdeda į savo gaminius. Nusitaikymo sistemos tankuose, kuriuos parduoda Indijai – baltarusiškos. Baltarusijoje daug gaminama nusitaikymo sistemų lėktuvams, parduodamiems Indijai, Kinijai. Taigi įvyko sandėris. Rusija pabrėžia, kad jūs mums netrukdykite ir už tai mes pirksime jūsų komponentus. Štai taip.

Dėkoju Jums už pokalbį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1094)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (211)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (285)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (508)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (120)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras