Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Baltarusijos energetinis saugumas

Irma Baranauskaitė
2010 08 27

Baltarusijos energetinis saugumas, be jokių abejonių, yra svarbi sąlyga šios valstybės suverenumo užtikrinimui bei ekonominei ir socialinei plėtrai. Energetika yra fundamentalus bet kurios šalies ekonomikos sektorius, darantis įtaką ne tik jos efektyvumui ir konkurencingumui, bet ir socialiniam šalies klimatui, jos žmonių gyvenimo standartams. Jis taip pat yra svarbus apibrėžiant valstybės vietą tarptautinėje ekonomikoje ir pasaulio politinėje sistemoje.

Baltarusijos energetinio sektoriaus plėtra turi problemų: tai ir ribotas savų energijos išteklių kiekis, ir technikos bei įrangos nusidėvėjimas energetikos įmonėse.

Baltarusija bando sukurti reikalingas prielaidas ir rėmus nuolatiniam ir patikimam energijos tiekimui, skirtam nacionalinės ekonomikos plėtrai bei valstybės saugumo ir suverenumo pagrindams. Energetinis saugumas sąlygoja ir Baltarusijos vietą tarptautinėje arenoje. Svarbu pažymėti, kad čia figūruoja ne tik techniniai standartai ir ekonominiai indikatoriai, bet ir šalies gyventojų sąmoningumas bei lūkesčiai. Juk kasdienėje veikloje žmonės naudoja kurą ir energiją kaip įprastas prekes ir paslaugas, besiremdami kainos ir kokybės koreliacija. Tik nutraukus jų tiekimą pajuntama tikroji šių paslaugų vertė. Taip pat egzistuoja pramoninis lygmuo, kuriam svarbios patikimo tiekimo sąlygos ir namų ūkių komfortas dirbant bet kurioje sferoje. Globaliniu lygmeniu pažymėtini senkantys naftos, dujų ir anglių resursai.

Apskritai priėjimas prie pigių energijos šaltinių tapo labai reikšmingas modernioms ekonomikoms. Tačiau nelygus energijos šaltinių tiekimas tarp šalių privedė prie didžiulio pažeidžiamumo. Grėsmės energetiniam saugumui apima energiją tiekiančių valstybių politinį nestabilumą, manipuliavimą energijos šaltinių tiekimu, konkurenciją dėl energijos šaltinių, pasikėsinimus į tiekimo infrastruktūrą, nelaimes ir gamtines katastrofas. Šaltiniai yra riboti, paskirstymas – nelygus, sąnaudos naftai ir dujoms – augančios. Viena iš svarbiausių grėsmių energetiniam saugumui yra didelis energijos kainų šuolis, kaip nutinka per energetikos krizes dėl oligopolijų, monopolijų, kartelių ir atskirų šalių veiksmų. Grėsmė gali kilti iš vienos energetikos supergalybės – ji gali viena paveikti pasaulio rinkas: manipuliuoti kainomis, sustabdyti ar nutraukti tiekimą. Taip spaudžiama per ekonomines derybas – kaip per Rusijos ir Baltarusijos energetikos ginčą. Pritaikomas ir politinis spaudimas.

O štai pagrindinių energijos resursų vamzdynai nėra vien paprasčiausi prekybos elementai. Jie susiję ir su geopolitikos bei tarptautinio saugumo problemomis. Valstybėms aktualus naftotiekių ir dujotiekių kūrimas ir tiesimas, jų reikšmė šalies interesuose ir veiksmuose. Vamzdynų, perduodančių degią ir sprogią medžiagą, tokią kaip gamtinės dujos ir nafta, saugumu reikia ypač rūpintis. Naftotiekiai, dujotiekiai, naftos perdirbimo įmonės bei elektrinės gali tapti vandalizmo, sabotažo, diversijų ar net teroristinių atakų taikiniais. Karo metu jie tampa karinių atakų taikiniu, nes šių objektų sunaikinimas gali rimtai pakenkti priešo strategijai. Apie šių elementų išsaugojimą kaip valstybės ir/ar piliečių nuosavybės, siekiant neparduoti jų kad ir Rusijai, kaip apie svarbų tikslą kalbama Baltarusijos energetikos ministerijos tinklalapyje.

Praktiškai įvairiose plotmėse aptariamas Rusijos nepatikimumas energijos šaltinių tiekimo srityje dėl ekonominių ir politinių priežasčių bei dėl jos politinės aplinkos ir klimato. Juk Baltarusijos energijos šaltinių diversifikavimo – jų tiekimo būdų ar maršrutų įvairinimo – galimybės yra daugiau hipotetinės. Nors, pavyzdžiui, Venesuela ir Baltarusija, siekdamos sustiprinti savo energetikos ir prekybos ryšius, per Aleksandro Lukašenkos vizitą Karakase pasiekė nemažai susitarimų. Šalių vadovai žadėjo, kad kartu išgaus ne tik gamtines dujas, bet ir naftą, drauge statys miestus ir kelius. Taip pradedamas energijos šaltinių diversifikavimas ir galima prabilti apie strateginę partnerystę.

Vis daugiau kalbama apie vidaus branduolinės galios sistemos kūrimą ir atominės elektrinės statybą Baltarusijoje. Čia svarbų vaidmenį vaidina socialinė Černobylio sindromo psichologija ir ypač radiacijos baimė. Šis branduolinio reaktoriaus sprogimas tapo didžiausia istorijoje atominės energijos gamybos įmonės katastrofa, dėl jos radiacinis užterštumas apėmė didelę dalį Europos.

Tokie iššūkiai (iš vienos pusės, įplaukų iš tranzito užtikrinimas ir jų vaidmuo ekonomikoje, iš kitos – kad ir potenciali elektrinės grėsmė aplinkai) neatskiriami nuo Baltarusijos energetinio sektoriaus. Vis dėlto šiam sektoriui būtinos reformos. Visų pirma reikia sumažinti priklausomybę nuo energijos šaltinių importo iš Rusijos ir sustiprinti energetinį saugumą. Baltarusija siekia gauti naudos iš strateginio energijos tranzito. Juk ji užima strateginę padėtį tarp Rusijos ir Europos Sąjungos: per Baltarusiją eina tranzito maršrutas energijos šaltinių eksportui iš Rusijos į Europos rinkas.

Baltarusijos energetinio saugumo pranašumai yra šie: buvimas tranzito valstybe, geografinis artumas su svarbiausia energijos šaltinių tiekėja, dideli medienos resursai, sukurtas pakankamos galios elektros energijos perdavimo tinklas, dujų transportavimo infrastruktūra. Bet egzistuoja ir tokių trūkumų kaip riboti vietiniai energijos resursai, didelė priklausomybė nuo importuojamų energijos šaltinių, didelė priklausomybė nuo Rusijos kaip pagrindinės energijos šaltinių tiekėjos, senstanti energetikos įmonių infrastruktūra, naftos ir dujų saugyklų trūkumas ir silpnas teisinis energetinių klausimų reguliavimas. Susiduriama su tokiomis grėsmėmis kaip energijos šaltinių tiekimo iš Rusijos nutraukimas bei tolesnis vidaus infrastruktūros nykimas. Tačiau atsiranda ir naujų galimybių: daugiau vietinių energijos resursų produkcijos, energijos šaltinių tiekimo būdų ir kelių diversifikavimas, padidėjusios tranzito pajamos, privataus sektoriaus dalyvavimas energetikoje, kai sprendžiami aktualūs klausimai.

Galima teigti, kad Baltarusijos ekonominės nepriklausomybės pagrindas yra energetinis saugumas su patikima inovacijų plėtra. Gamtinės dujos yra pagrindinis resursas, naudojamas ir Baltarusijos elektros pramonės. Šios valstybės energetikos sistema yra labai jautri ir pažeidžiama. Visa šalies ekonomika priklauso nuo energijos šaltinių kainų ir jų tiekimo nutraukimų. Iširus SSRS pigaus kuro tiekimas liovėsi ir Baltarusija susidūrė su energetine krize. Energijos politikoje svarbus finansinis stabilumas, ekonominis efektyvumas, dinamiškumas, palankumas aplinkai, nusimanantis personalas. Tačiau, kaip jau minėta, beveik visiška priklausomybė nuo vienos energijos šaltinių tiekėjos, t. y. Rusijos, yra pagrindinė Baltarusijos energetinio saugumo problema. Sąlyginai Baltarusija gali sustiprinti savo energetinę nepriklausomybę pasitelkdama ekonomines, politines, socialines ir ekologines priemones. Tai energetikos pajamų ir išlaidų planavimas. Neturėtume pamiršti tvirtos politinės valios reikšmės. Ne paskutinėje vietoje yra ir žmogiškasis veiksnys, ir visapusiškos investicijos į aplinkos apsaugą.

Vis dėlto besispyriojantis Minskas galėjo visai netekti lengvatinės naftos. Juk Maskva ir Minskas 2010 m. pasitiko be susitarimo dėl energijos šaltinių tiekimo. Norint suprasti nesutarimų prigimtį, reikia pažvelgti į visą abipusių santykių, rusiškos naftos pristatymo į Baltarusiją ir per ją istoriją. Per ilgas derybas buvo suderintos naujos naftos žaliavos tiekimo taisyklės. Tuo metu Rusija sutiko su Baltarusijos siūlomomis naftos kainomis, atsižvelgdama į ypatingus santykius su ja. Baltarusija kreipėsi su prašymais atsižvelgti į jos ekonomikos padėtį. 2010 m. pradžioje tarp Rusijos ir Baltarusijos atsirado sunkumų dėl naftos tranzito. Vis dėlto į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas tiekiamai naftai sumažinta kaina galioja ir po 2010 m. sausio 1 dienos.

Abi pusės suinteresuotos atkreipti visuomenės dėmesį į save. Patogu vilkinti šį procesą, nors šiame etape reikalo vilkinimas palankesnis Kremliui. O Minskas atrodė neveiklus tik todėl, kad buvo pasimetęs, nežinojo, kokių imtis priemonių. Juk ir prezidentų susitikimai vyksta tada, kai viena iš pusių yra pasirengusi pasistūmėti, o šioje situacijoje tiesiog buvo palaikoma status quo. 2010 m. senieji instrumentai jau nebeveikia. Ne paskutinėje vietoje ir politinis motyvas. Maskva nustojo laikyti Minską savo patikimu partneriu. A. Lukašenka panoro vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tačiau tokia nepriklausomybė labai brangiai kainuoja ir už ją reikia mokėti.

Kremlius A. Lukašenkai reikalingas kaip ekonominis donoras. O ką Rusija gauna mainais? Jokių dividendų. Kremlius seniai suprato, kokie yra šie santykiai ir prie ko tie sunkumai prives, todėl niekas nedarys ceremonijų. Reikalas ne tiek ekonominės partnerystės patikimumas. Dabar vaizdžiai demonstruojama pasauliui, kad nėra jokios Rusijos vienybės su buvusiomis broliškomis respublikomis. Netgi A. Lukašenka nėra ištikimas sąjungininkas. Energetiniuose santykiuose tarp Rusijos ir Baltarusijos tiesiog vyksta „nulinės sumos“ žaidimas.

Kaip Baltarusijos ekonomika gyvuoja per šią krizę? Labai sunkiai. Ir didele dalimi dėl Rusijos. Rusijos rinka buvo pagrindinė Baltarusijos eksporto kryptis. Dabar Baltarusijos ekonomika duobėje. Krintant naftos kainoms tam tikra prasme prasidėtų uraganas.

O štai tarp Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos vyksta energetiniai žaidimai. Ar nebuvo beprasmiška uždaryti Ignalinos atominę elektrinę? Briuselio reikalavimai ją uždaryti buvo pilni nežinomybės dėl energetinės šalies ateities. Net pasigirdo kalbų, kad valstybė iš viso neturės elektros energijos. Be to, visas kortas sumaišo kaimynių – Rusijos ir Baltarusijos – sprendimai prie Lietuvos sienos statyti savo atomines elektrines. Lietuva tikėjosi parduoti elektros energiją Kaliningrado sričiai ir Baltarusijai, kaip tai darė iki šiol. Dėl Ignalinos elektrinės uždarymo jau viskas įvykdyta. Kita vertus, Vakarų šalys įdėjo milijonus, kad sustiprintų Ignalinos atominės elektrinės saugumą. Ji tapo viena saugiausių regione. Netgi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ją pripažino saugia ir nekeliančia grėsmės. Gali būti, kad Briuselis remiasi ne realiomis grėsmėmis, o iracionaliomis baimėmis.

Ar Briuselis padeda Rusijai užvaldyti Lietuvą? Juk Ignalinos atominė elektrinė – pagrindinis Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas. Taigi Briuselio reikalavimas uždaryti ją yra pagalba Rusijai. Lietuva pateko į Maskvos energetinius spąstus ir skolų kilpą. Reikės daugiau pirkti ne tik elektros energijos, bet ir dujų. Juk Lietuva – energetinė sala. Nepaisant šešerių metų narystės ES, visas Baltijos regionas yra energetinė sala. Baltijos šalys ir ypač Lietuva turi daugiau mokėti už energijos išteklius, ypač dujas, negu kitos Europos valstybės. Taip yra dėl to, kad mes, kaip pabrėžia ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vis dar esame energetinėje izoliacijoje ir priklausome nuo vieno tiekimo šaltinio. Dėl Rusijos ir Baltarusijos planų Lietuva, siekdama statyti savo elektrinę, atsidūrė komiškoje situacijoje. Gali atsitikti taip, kad niekas nebepirks elektros energijos iš naujosios Lietuvos atominės elektrinės. Kam Kaliningrado sričiai ją pirkti, jeigu ji turės savo? Tą patį galima pasakyti ir apie Baltarusiją.

O gal nei Rusija, nei Baltarusija iš tikrųjų neketina statyti atominių elektrinių? Gal tai tik politiniai ėjimai siekiant Lietuvą priversti atsisakyti savo elektrinės projekto? Tačiau toks savęs sureikšminimas Lietuvai būtų rizikingas ir ne visai logiškas. Investitoriams reikia didelių garantijų. Konkurencingi projektai kelia abejonių, ar reikia statyti elektrinę Lietuvoje. Ar Lietuva galėtų pastatyti pigesnę elektrinę negu kaimynai? O gal šiuose projektuose įmanomas bendradarbiavimas, ką iš dalies ir sako Andrius Kubilius? Kyla klausimas, kas sugalvojo atominio kryžiažodžio, kurį sprendžia Rusija, Baltarusija ir Lietuva, užduotis.

Viena aišku, energetinis klausimas jau seniai nėra vien energetinis. Jis perėjo į politinę plotmę. Su atomine jėgaine maža valstybė taptų nepriklausoma nuo didžiulės. Energetinis saugumas iš esmės sąvoka, apimanti įvairias dimensijas. Baltarusijos atveju tai ir pajamos, ir prestižas, ir įtaka, ir galia, ir iššūkiai, ir pralaimėjimai. Tai valstybės ekonomikos variklis bei svarbos prielaida. Juk kaip tik čia vyksta energetiniai karai, sprendžiamos šarados ir rebusai. Tokia ir yra projekcija tiek į artimą, tiek į tolimą ateitį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (117)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (141)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras