Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos ir Armėnijos gynybos sutarties niuansai

2010 08 27

Praeitą savaitę Rusijos ir Armėnijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Seržas Sarkisianas pasirašė protokolą, pratęsiantį 1995 m. dvišalę gynybos sutartį. Jame yra keli svarbūs niuansai.

Pirmiausia, Rusija įsipareigojo užtikrinti visišką Armėnijos teritorijos integralumą, ne tik sienas su Turkija ir Iranu. Šis pažadas jau įtvirtintas dabartinėje Rusijos karinėje doktrinoje, kurioje agresija bet kuriai Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos narei vadinama agresija visoms organizacijos narėms. Taigi, Azerbaidžanas, kuris kalba apie visų reikiamų priemonių panaudojimą, atstatant kontrolę Kalnų Karabacho regione, yra perspėjamas: karas prieš Armėniją nėra išeitis.

Antra, Rusija neketina greitai trauktis – sutartis su Armėnija pratęsta iki 2044 m., be to, šiais metais Ukraina sutiko priimti Rusijos Juodosios jūros laivyną iki 2042 m. Kai kurie analitikai teigia, kad ši tendencija tęsis Moldovoje. Iš Maskvos perspektyvos yra itin svarbu konsoliduoti karinį dalyvavimą Kirgizijoje ir Tadžikijoje. Rusija vėl ėmė žvelgti į ateitį, taip ji kuria saugumo sistemą aplink save. Praėjus dviem metams po karo su Gruzija, Rusija kariniu požiūriu įsitvirtino Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat intensyvina ryšius su Ukraina ir Moldova.

Rusija taip elgiasi dėl to, kad NATO plėtros procese padarė pauzę. Iš esmės Ukraina ir Gruzija pačios nutolo nuo Aljanso. Be to, Obamos administracija mažai suinteresuota kovoti su Rusija dėl įtakos posovietinėse respublikose, o Vakarai išreiškė menką susirūpinimą dėl Maskvos strateginių pozicijų stiprėjimo kaimyninėse šalyse. Iš dalies tai įvyko dėl naujų savanoriškai sudarytų susitarimų. Taip pat priežastis buvo interesų konvergencija: JAV dalijasi Rusijos susirūpinimu dėl Kirgizijos ir jos kaimynių stabilumo. Kai Vašingtonas nesutinka su Maskva, tada nuo nesutarimo saugiai atsitveriama. Be to, NATO tyla plėtros procese yra rezultatas pokyčių šalyse kandidatėse. Galų gale dar prieš krizę buvo pastebimas strateginis pertempimas, taigi, nei NATO, nei ES nesiplės į Rytus dar ilgą laiką.

Tai reiškia, kad ateityje Rusijai gali niekas netrukdyti įsitvirtinti kaip saugumo teikėjai ir taikos garantui buvusioje SSRS teritorijoje. Jei ji rimtai nori imtis šio vaidmens, turės pritaikyti savo politiką ir keisti metodus. Svarbiausia, jai reikės pakeisti savo strategiją iš negatyvios (priešinimasis NATO veržlumui ir JAV kariniam dislokavimui) į pozityvią – konfliktų prevenciją ir jų sprendimą.

Dėl konfliktų prevencijos reikėtų reformuoti Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją iš Rusijos draugų klubo į efektyvų saugumo įrankį, pirmiausia Vidurio Azijoje. Į NATO panaši politinė struktūra, modernūs integruoti saugumo instrumentai ir geresni analitiniai gebėjimai organizaciją paverstų funkcionuojančiu regioniniu mechanizmu, atitinkančiu naujus iššūkius. O konfliktų sprendimas reikalautų ryžtingų veiksmų, užbaigiant posovietinius konfliktus. Padniestrės konfliktas, atrodo, lengviausiai išsprendžiamas, o Kalnų Karabacho problema yra sudėtingiausia ir pavojingiausia.

Padidindama savo garantijas Armėnijai, Maskva perspėja Baku, kad atsisakytų karo kaip politikos priemonės. Toliau Rusijai reikia imtis iniciatyvos, kad Armėnija ir Azerbaidžanas pasiektų taikos susitarimą. Su Minsko grupės ir regioninės galybės – Turkijos – parama Rusijai reikia imtis vadovavimo sėkmingai užbaigti taikos procesą.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (377)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras