Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  L.Donskis: Baltiškoji tapatybė - daugiau nei „trys laisvės siekiančios sesės“

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt, LRT
2006 05 29

„Baltiškasis identitetas yra sudėtingas, nes jame yra visko labai daug – čia galite surasti Rytų Europą, Vidurio Europą, čia pilna ir šiaurietiškos dimensijos. Nėra to, ko mes nesurastume Baltjos šalyse. Žvelgdami į Baltijos šalių istoriją, galime suprasti, kas įvyko per visą XX amžių“, - kalbėdamas apie baltiškąjį identitetą teigia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Leonidas Donskis.

Minint 15-ąsias Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimo metines L. Donskis kviečia mokytis iš Šiaurės šalių ir paneigia, kad Baltijos šalys yra panašios.

Baltijos šalių panašumas - prietaras

„Skirtumai tarp Baltijos šalių yra didžiuliai ir reikia vieną kartą atsikratyti prietaro, kad Baltijos šalys būtinai reiškia tris labai panašias šalis“, - sako L. Donskis.

Todėl, anot jo, kalbant apie Baltiškąjį identitetą, nereikia savyje ieškoti privalomų panašumų – suprantama, kad Lietuva labai skiriasi nuo Latvijos ir Estijos, kad Estija kultūriškai labai panaši į Suomiją.

Lietuva, anot L. Donskio, turi tai, ko neturi Latvija ir Estija – istoriniu, kultūriniu kontekstu yra neatsiejama nuo Vidurio ir Rytų Europos.

Todėl L. Donskis mano, kad Baltijos valstybės tarpusavyje yra labiau skirtingos nei Šiaurės šalys. Jei anksčiau Baltijos valstybės buvo regionas, daugiau suvienytas Baltijos jūros ir bendros nelaimingos istorijos, tai dabar, pasak L. Donskio, „gali būti, kad tai yra sėkmės regionas“.

„Baltiškoji tapatybė yra kažkas nepalyginamai daugiau nei vien tik trys sesės, kurios siekia laisvės. Tai yra svarbi mūsų dalis, be jokios abejonės, bet visgi aš manau, kad Baltiškas identitetas yra tuo ypatingas, kad yra labai gyvas ir vykstantis procesas“, - pažymi L. Donskis.

Įdomi Baltijos šalių istorija, pasak profesoriaus, yra išskirtinė Baltiškojo identiteto dalis.

Suomija buvo Baltijos šalis

L. Donskis teigia, kad Baltija yra gana plati sąvoka, bet labiausiai čia įsitvirtino Lietuva, Latvija ir Estija.

Tai, anot profesoriaus, atsitiko todėl, kad šios šalys buvo 3 nepriklausomos valstybės, netekusios nepriklausomybės ir ją atgavusios.

Jis primena, kad iki II Pasaulinio karo buvo 4 Baltijos valstybės – prie minėtų trijų šalių buvo priskiriama ir Suomija, kuri vėliau, greičiausiai dėl politinių priežasčių ir II Pasaulinio karo, nustojo save laikyti Baltijos dalimi.

„Čia prisidėjo ir pastarųjų 2 dešimtmečių įvykiai – Lietuva suvaidino iškilų vaidmenį Sovietų Sąjungos dezintegracijos istorijoje. Kita vertus, buvo didžiulė sėkmė Lietuvai, kaip ir Latvijai bei Estijai, tamti NATO ir ES dalimi. Šie dalykai, rodos, privertė Vakarus mus galutinai traktuoti kaip regioną. Regionu tapome, nes kartu išgyvenome artimas istorijos fazes, mūsų panašios problemos“, - įsitikinęs profesorius.

Šiaurės šalių kaimynystė – alternatyva Rusijai

Pasak L. Donskio, iš Šiaurės šalių galima daug pasimokyti, tačiau to nereikėtų daryti savos šalies savasties sąskaita. Jis įsitikinęs, kad demokratijos, vaikų ir moterų teisių apsaugos srityse nebūtų geresnio mokytojo už Šiaurės šalis.

„Didžiausias dalykas, ką jos yra pasiekusios, tai pilietinė visuomenė. Švedai, suomiai dalyvauja mažiausiai 5 - 6 organizacijų veikloje, tai natūralus jų gyvenimas. Tai - be galo organizuotos visuomenės“, - pažymi L. Donskis, primindamas, kad Lietuvos pilietinė visuomenė sovietmečiu buvo sunaikinta.

Jis pastebi, kad Šiaurės šalys sugebėjusios politiką paversti labai vieša, skaidria, ir tai privedė prie žemo korupcijos lygio.

L. Donskis įsitikinęs, kad bendradarbiaudamos su Lietuva, Šiaurės šalys „daro šventą darbą“ - padeda Lietuvai išlaikyti alternatyvą privalomai kaimynystei su Rusija.

„Faktas, kad nuo Talino tik už 70 kilometrų yra Helsinkis, man rodos buvo didelis stiprybės šaltinis estams“, - kalbėdamas apie kaimynystės savrbą, pažymi profesorius.

„Jeigu būtume kaimynystėje turėję Vakarų valstybes, Vakarų demokratijas, argi tai nebūtų Lietuvai įvairiais laikotarpiais padėję?“ - retoriškai klausė L. Donskis.

Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas prasidėjo 1991 m., kai 5 Šiaurės šalys įsteigė Šiaurės šalių informacijos biurą.

Pastaruosius penkiolika metų Šiaurės šalys prisidėjo prie politinių, socialinių, kultūrinių ir ekonominių procesų, kurie Lietuvoje prasidėjo atkūrus nepriklausomybę, taip pat dirbo bendrame Baltijos jūros regione.

Ateityje – nauja Baltijos šalis?

Baltijos regiono perspektyvoje L. Donskis įžvelgia Baltiškojo identiteto kaitą – jis esą gali labiau priartėti prie skandinaviškojo, mes save galime imti vis labiau traktuoti kaip glaudesnę Baltoskandijos dalį.

L. Donskis užsimena ir apie pokyčius Kaliningrade.

„Neatmetama, kad kada nors ten gali atsirasti savarankiška šalis, savarankiška tauta, gal netgi rusiškai kalbanti dar viena Baltijos šalis“, - prognozuoja profesorius.

„Jei iki šiol mums buvo svarbi idėja, kad esame trys mažos tautos, kurios išlaiko savas kalbas, savo kultūras, gali būti ir taip, kad netrukus būsime sėkmės regionas, pakankamai dinamiškas, įdomus“, - mano L. Donskis.

Pasak jo, galbūt ateityje mūsų identitetą labiau stimuliuos galimybės gyventi labai atvirą gyvenimą ir daryti nemažą ekonominę ir kultūrinę įtaką aplinkinėms šalims, mat anksčiau regionas reiškė vien tiktai gynybinę poziciją.

„Iki šiol mūsų regionas buvo daugiau gynybinė sąvoka – mes gynėme savo kalbą ir kultūrą nuo barbarybės, nuo karų. Gali būti, kad ateityje Baltiškas identitetas reikš sąvoką, kuri sukels kur kas daugiau pasididžiavimo, negu būtinybė stovėti gynybinėje pozicijoje“, - svarsto L. Donskis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras