Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Haroldas Jamesas. Nuosmukio geopolitika

2010 09 10

Naujienos, kad Kinija pasivijo Japoniją, kaip antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, nebuvo staigmena. Tai – svarbus geopolitinis kol kas didžiausio XXI a. nuosmukio rezultatas. Nuosmukio, kuris apėmė tiek ekonominę viltį, tiek politinę baimę. Tai geros naujienos, ypač ekonominė šio reikalo pusė. Kinijos atsakas į pasaulio ekonominę krizę yra pagrindinė priežastis, kodėl finansiniai neramumai, kilę iš sąlyginio Jungtinių Valstijų kritimo, visiškai nesunaikino pasaulio ekonomikos ir neprivedė prie 1930 m. Didžiosios depresijos.

Garsioje Didžiosios depresijos analizėje ekonomikos istorikas Charlesas Kindlebergeris teigė, kad ji kilo dėl pasaulio vadovų nesėkmių. Didžioji Britanija XIX a. buvo hegemoninė galia, bet jos statusas buvo smarkiai kritęs dėl per Pirmąjį pasaulinį karą patirtų sąnaudų. Jungtinės Valstijos sėkmingai išėjo iš karo kaip didžiausia pasaulio laimėtoja, bet buvo dvigubai pažeidžiama. Jų finansinė sistema buvo nestabili ir linkusi į paniką, o politinė sistema – nesubrendusi ir linkusi į populizmą bei natyvizmą (teorija, teikianti per daug reikšmės įgimtų faktorių psichinei raidai ir elgsenai).

Per Depresiją, pasak Ch. Kindlebergerio, Jungtinės Valstijos turėjo sukurti atvirą rinką užsienio prekėms, tačiau Smooto–Hawley’io tarifų aktas uždarė Amerikos rinkas ir išprovokavo kitas šalis sekti jos pavyzdžiu prekyboje. Po Antrojo pasaulinio karo kaip svarbiausią, plėtojant Maršalo planą, Ch. Kindlebergeris nurodė šią pamoką: Jungtinės Valstijos turi išlaikyti savo rinkas atviras, kad paremtų kitas valstybes. Kaip nuo to skiriasi XXI a.! Tarsi Kinijos lyderiai būtų puikūs Ch. Kindlebergerio paskaitų studentai.

Per krizę Kinijos ekonomika ir toliau augo stebinančiu tempu, kaip pasekmė didžiulio fiskalinio stimulo. Jeigu kas nors nori pavyzdžio, kokia efektyvi Keyneso neciklinė strategija gali būti tarptautiniu ir vietiniu lygmeniu, nereikia ieškoti toli. Tai – Kinijos ekonomikos paskatos 2008–2009 m.

Kinija padėjo atsigauti į eksportą orientuotoms industrinėms ekonomikoms. Stebinantis Vokietijos ekonomikos pasirodymas ir stiprus jos augimas priklauso nuo kylančių rinkų dinamikos, ypač Kinijos. Tai paklausa investicijoms, technikos produktams, mašinų dalims ir netgi prabangos prekėms. Kinija taip pat pasinaudojo finansinėmis Ch. Kindlebergerio pamokomis. Tai atrodė kaip užkrečiama krizė, kuriama valdžios baimių ir didžiulių įsiskolinimų. Tai galėjo sugriauti politiškai silpną kompromisą, kurį Europos šalys atsargiai konstravo 50 metų. Persilaužimas šioje euro panikoje įvyko tada, kai buvo suvokta, kad reikia euro, kaip alternatyvos vis problemiškesniam doleriui ir pažeidžiamai jenai.

Kinija pradėjo pirkti Europos Sąjungos šalių valstybines obligacijas. Ne tik Europa gavo naudos iš Kinijos pasiryžimo prisiimti skolintojo atsakomybę.

Tačiau dėl C. Kindlebergerio argumento yra kita problema. Jis niekada nematė, kad valstybės dėkotų savo gelbėtojams. Būti hegemonu yra nedėkingas uždavinys. Visuotinis hegemonas nėra mylimas savo kaimynų, bet Jungtinės Valstijos pamažu ir netobulai kūrė pasitikėjimą per daugiašales institucijas.

Europiečiai daug geriau pasirodė per susitaikymo procesą su kaimynais po Antrojo pasaulinio karo iš dalies todėl, kad nugalėjus nacių valdymą buvo daug svarbiau kalbėti apie moralines kategorijas, o ne galios politiką. Tikras iššūkis Kinijos lyderiams yra išplėtoti tokį pasaulio supratimą, kuris negąsdintų savo tam tikro pobūdžio radikalumu.

Pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. portalo  www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras