Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kuriami planai pašalinti A. Lukašenką? (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 09 15

Nors tiksli Baltarusijos prezidento rinkimų data ilgai nebuvo nustatyta (jie turėjo įvykti iki kitų metų vasario, bet rengiant straipsnį buvo paskelbta, kad vyks paankstintai – gruodžio 19-ąją), rinkimų kampanija jau yra įsibėgėjusi ir įgauna vis sodresnių spalvų. Šalį 16 metų valdantis Aleksandras Lukašenka ją pradėjo pirmas pagal principą „ruošk roges vasarą“, tvirtina analitinė svetainė http://www.chaskor.ru/. Bet savo ryškiaspalvių dažiklių į ją įpylė ir Rusija.

Vienas paskutinių šios kampanijos akcentų –internete paskleista informaciją, esą A. Lukašenką ketinama pašalinti. Kas tai padarys? Žinoma, nuolat juo nepatenkinta Maskva, o konkrečiai – Vladimiras Putinas. Vienoje interneto svetainėje anoniminis buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojas tvirtina turįs įtikinamų įrodymų, kad V. Putinas rengiasi nužudyti A. Lukašenką. Tariamai fizinį susidorojimą rengianti grupė labai įslaptinta ir turi tris pasikėsinimo scenarijus: automobilio arba lėktuvo katastrofa, nunuodijimas atsiųsta dovana arba snaiperio šūvis. Realiausias būdas pašalinti prezidentą, pasak anonimo, yra teroro aktas masinio renginio metu, jį pagal tiesioginį V. Putino nurodymą organizuoja valstybinė korporacija „Rostechnologii“, padedant FST ir žvalgybos tarnyboms. Mat generalinis šios korporacijos direktorius Sergejus Čemezovas – puikus V. Putino draugas....

Baltarusijos saugumo komitete šio gando nekomentavo, o buvęs jo bendradarbis papulkininkis Valerijus Kostka mano, kad šios informacijos nutekinimas yra bandymas priversti Baltarusijos prezidentą nervintis. Rusijos premjero atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo nuomone, internete platinamas vaizdo įrašas nevertas komentarų. „Kažin, ar reikia kreipti dėmesį arba komentuoti tokias nesąmones, – pirmadienį agentūrai „Interfax“ sakė D. Peskovas. – Tai greičiau primena priešrinkiminę šizofreniją.“ V. Kostka mano, kad tokie psichologinio gąsdinimo metodai yra seni, netgi primityvūs.

Kai kurie Baltarusijos politologai įsitikinę, kad šio anoniminio vaizdo įrašo atsiradimas internete tik liudija apie besitęsiantį „informacinį karą“ tarp Maskvos ir Minsko, bet ne daugiau. Viena iš šio karo sudėtinių dalių – aiškiai iš Kremliaus koordinuojama griežta A. Lukašenkos kritika Rusijos žiniasklaidoje. NTV programoje pasirodė keletas filmų bendru pavadinimu „Krikštatėvis“ („Kriostnyj batka“) apie tai, kaip Baltarusijos lyderis susidoroja su savo politiniais oponentais, „plauna“ pinigus, revizuoja Konstituciją, kad įgytų teisę likti prezidentu iki gyvos galvos. Kai naktį į rugpjūčio 31 d. Rusijos ambasadą Minske metė du butelius su padegamuoju skysčiu, kai kurie Maskvos politikai apkaltino Baltarusijos valdžią provokacijomis.

Žibalo į ugnį įpylė paslaptinga populiariausio opozicijos tinklalapio „Chartija-97“ įkūrėjo, žinomo žurnalisto Olego Bebenino mirtis. Jis buvo rastas pasikoręs (ar pakartas) savo viloje. Prieš keletą dienų jis buvo grįžęs iš kelionės po Graikiją, o tą vakarą kvietė draugus į kino teatrą ir buvo puikiai nusiteikęs, tvirtina jo kolegos. Rusijos televizija greitai padarė išvadą, kad į Baltarusiją grįžta nešvarūs šio režimo oponentų šalinimo metodai. Paryžiaus „Le Monde“ taip pat rašo, kad padėtis Baltarusijoje primena niūrius neįtikusių režimui asmenų dingimo laikus 1999–2000 metais. Tuomet be žinios dingo AT pirmininko pavaduotojas G. Karpenka, vidaus reikalų ministras J .Zacharenka, opozicijos aktyvistas V. Gončaras, verslininkas A. Krasovskis, Rusijos TV operatorius D. Zavadskis, ir nė vienas šių nusikaltimų nebuvo atskleistas. O. Bebenino mirtis – tai ir perspėjimas baltarusių opozicijai: juk žurnalistas buvo būsimo kandidato į prezidentus, opozicinio judėjimo „Europietiška Baltarusija“ lyderio Andrejaus Sanikovo rinkimų štabo vadovas.

Taip A. Lukašenka rengiasi kovoti dėl ketvirtosios prezidento kadencijos, tik šį kartą jis neturi Rusijos paramos, pažymi „Le Monde“. Du slavų kaimynai vienas ant kito griežia dantį, tęsiasi karai – dujų, pieno, žodžių ir televizijos. Jie prasidėjo, kai Maskva atsisakė parduoti Minskui dujas ir naftą lengvatiniais tarifais. A. Lukašenka smogė atgal: jis iki šiol neskuba pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos. „Paskutinis Europos diktatorius“ net prižadėjo Rusijai „surengti naują Čečėniją“, jei Maskva jį prirems prie sienos.

„Laisvės radijo“ apžvalgininkė Ana Kačkajeva šį režimą sulygina su padėtimi Rusijoje, kur taip pat naikinami verslininkai, politikai, žurnalistai, ir Kremliaus jų žūtis nedomina. Bet štai dabar, artėjant rinkimams Baltarusijoje, Maskva organizuoja savo bičiulį diskredituojančią kampaniją, vadindama jį „trečiojo dešimtmečio agitatoriumi“. „Rusijos televizija, pasakodama apie Baltarusijos politikos baisumus, kartu apibūdina ir šiandieninį Rusijos režimą“, – tvirtina radijo laidoje A. Kačkajeva.

Mėginimas užčiaupti burną Baltarusijos opozicijai – sena dabartinio režimo praktika, visiems gerai žinoma nuo 1994 m., kai šalies prezidentu buvo išrinktas A. Lukašenka. Tiesa, ta opozicija šiuo metu visiškai susilpnėjusi, netgi susiskaldžiusi, jos balsą sunku išgirsti net rinkėjams, ką jau kalbėti apie kokius nors veiksmus Europoje. Žurnalisto O. Bebenino mirtis A. Lukašenkai gali būti net paranki: prezidentas apskritai gali atidėti rinkimus, teigdamas, kad teroras šalyje verčia jį įvesti nepaprastąją padėtį, o per ją jokie rinkimai nerengiami. A. Lukašenkos įgaliojimai pratęsiami, o tuo metu pradedama „tobulinti“ Konstitucija... Galų gale ir elektoratas, kaip rašo interneto svetainė „Chaskor.ru“, seniai svarsto, ar apskritai neatsisakius rinkimų: „Kai šalyje taip trūksta pinigų, kaip galima milijonus leisti rinkimų organizavimui, tam spektakliui, kurio baigtis visiems žinoma?“

Tuo metu A. Lukašenka, padvelkus šaltukui iš Rytų, nori įgyvendinti seną svajonę – prisišlieti prie Vakarų. Jis pavydžiai stebi Ukrainos vadovo Viktoro Janukovyčiaus pastangas suartėti su Europos Sąjunga (prezidentas neseniai vaikščiojo po Briuselio koridorius). Pernai kovą „batka“ po 14 metų pertraukos pirmą kartą išvyko į Vakarus: aplankė Vatikaną ir susitiko su popiežiumi Benediktu XVI. Tai buvo ir pirmas vizitas į ES šalį – Italiją. Tuomet Šventajam Tėvui Baltarusijos vadovas pristatė jaunesnįjį sūnų Kolią, kuris popiežiui padovanojo raidyną. Šiuo neįprastu gestu A. Lukašenka norėjo pasauliui pristatyti ir būsimą savo įpėdinį, rašė tuomet „La Stampa“. Bet apžvalgininkas Nikolajus Radovas komentare svetainėje „Regnum.ru“ primena, kad dėl amžiaus cenzo Nikolajus tapti prezidentu negalės dar kokia 30 metų, todėl realiausius įpėdinio šansus turi vyresnysis sūnus Viktoras, nors jis rimtos reputacijos šalyje nenusipelnęs...

Draudimas daugiau kaip trisdešimčiai Baltarusijos valdžios atstovų lankytis ES šalyse ir Amerikoje buvo sustabdytas iki praėjusių metų pabaigos, tas leidimas galioja ir šiemet. A. Lukašenka daro įvairiausius reveransus Vakarams, taip bandydamas išvengti priklausomybės nuo Rusijos. Tokį „batkos“ elgesį Kremlius laiko smūgiu į paširdžius savo senam bičiuliui, o keršyti Rusijos slaptosios tarnybos sugeba. Beje, dar dėl tariamo keršto A. Lukašenkai plano: apžvalgininkai tvirtina per Baltarusijos pirmąjį TV kanalą transliuojamoje laidoje „Dėmesio centre“ girdėję versiją, kad nužudyti prezidentą rengiasi ne koks ten V. Putinas, o susivienijusi Rusijos ir Baltarusijos opozicija...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras