Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Krizė verčia Europą imtis bendros finansinės reformos

2010 09 16

Euro krizė smarkiai išgąsdino Europos Sąjungos (ES) nares, todėl jos pagaliau atidėjo į šalį valstybinius interesus, kad prastumtų visos Europos finansines reformas. Taip darydamos jos perduoda daugiau galių Briuseliui. Austrijos finansų ministras Josefas Proellis pavargęs, bet triumfuodamas grįžo į viešbutį Briuselyje vėlų praeito pirmadienio vakarą. Jis ir jo europiečiai kolegos išklausė detalią Europos Vadovų Tarybos prezidento Hermano Van Rompuy prezentaciją. Jis iškėlė tikslą ieškoti būdų, kad netvirta pinigų sąjunga būtų stabilizuota ir krizės ištikta Europa vėl taptų tokia, kokia buvo.

Finansų ministrai atidžiai klausėsi, prieš pradėdami detalesnes diskusijas, tačiau vietoj to, kad neapgalvotai skubėtų į eilinę sesiją, kurioje ginčijamasi dėl menkniekių, dalyviai sukūrė jaukią harmoningą atmosferą konferencijų salėje. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pagyrė savo naują „labai dalykišką“ kolegą iš D. Britanijos iždo kanclerį (D. Britanijos finansų ministrą) George’ą Osborne’ą. Jis turėjo euroskeptiko reputaciją, tačiau apibūdino Briuselio planus, kuriems anksčiau Londonas griežtai oponavo, kaip ne tokius jau ir blogus. J. Proellis, nors ir kritikuodamas Briuselį, entuziastingai pasakė, kad ES daugiau ar mažiau įgyvendina tai, kas reikalauja svarių diskusijų. ES ketino padaryti didįjį šuolį ekonomikoje, kuris iš pagrindų pakeistų Europą.

Tačiau galia yra paleista iš rankų. Politikai, atrodo, apsisprendę grąžinti tai, ką neigė praeityje. Pinigų sąjunga negali būti sėkminga ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu kiekviena valstybė narė tiesiog vykdys ekonominę politiką, kad patenkintų savo interesus. Šį dalyką ekonomistai visada žinojo, tačiau priemonės neveikė taip, kaip reikėjo. Juk euro zonos valstybės narės nebuvo pasirengusios perleisti dalį savo galių Briuseliui.

Tai pasikeitė nuo to laiko, kai euro krizė sudrebino pinigų sąjungą ir pamažu pradėta suprasti, kad taip toliau tęstis negali. Dar paaštrintos kalbos apie ekonominę sąjungą ir net ekonominės vyriausybės poreikį. Nebėra įprastų nepasitenkinimų ir protestų.

Berlynas šiomis dienomis rodo netgi kažkiek savikritišką toną. Bendroji valiuta vokiečiams kelia didesnius reikalavimus, negu manė. Iki dabar, nesvarbu, kas valdžioje – Gerhardas Schroederis ar Angela Merkel, vokiečiai visada norėjo išlaikyti finansų ir ekonominę politiką savo rankose, o ne ES kompetencijoje, tačiau krizės valandą gimsta nauja Europos bendruomenė. O rinkos tebėra smarkiai sutrikusios. Europos politikai dabar nori:

- sukurti anksčiau išplėtotų ir vieningai priimtų priemonių nenumatytiems atvejams sistemą, kuria galima būtų greitai pasinaudoti ištikus krizei;

- artimai koordinuoti ES narių ekonomikos ir biudžeto politiką, įtraukti ir efektyvias sankcijas tiems, kurie laužo taisykles;

- centralizuotai koordinuoti finansų rinkas, jų produktus ir veikėjus;

- sumažinti drastiškai augančius ES valstybių konkurencingumo skirtumus, kurie pakerta pinigų sąjungą.

Taigi valstybės vis daugiau galios perduoda Briuseliui.

Pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras