Valdajaus klubas yra metinis akademikų, istorikų ir apžvalgininkų, kurie domisi Rusija, susitikimas. Rugsėjo 6 d. Sočyje įvyko susitikimas su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Dauguma Valdajaus klubo narių buvo pesimistiški dėl Rusijos ateities, tačiau atsipalaidavęs V. Putinas atrodė linksmas.

Prieš susitikimą su V. Putinu klubo nariai diskutavo, kur Rusija buvo vedama. Jie netgi teigė, kad šalies dydis, klimatas ir istorija padarė autokratiją ir laisvės trūkumą beveik neišvengiamus. Ekonomikos prognozė taip pat buvo niūri: „tendencija į stagnaciją“ . Padarytos išvados, kad praktiškai modernizacija, restruktūrizacija ir diversifikacija nevyksta, nafta ir dujos išlieka pagrindiniais biudžeto įplaukų šaltiniais, korupcija toliau nesuvaldoma ir beveik nėra naujovių.

Vis dėlto Rusijos premjeras teigė, kad vyriausybė turi aiškią modernizacijos darbotvarkę iki 2020 m. Jis minėjo importo muitų aukštųjų technologijų įrangai panaikinimą, sėkmingą ekonomikos diversifikaciją ir gyrėsi užsienio investicijomis, nors dauguma jų buvo energetikos sektoriuje. Galiausiai užsiminė, kad padidėjęs gimstamumo rodiklis Rusijoje rodo, kad paprasti rusai nėra tokie pesimistiški kaip Valdajaus klubas.

Rusijos premjeras gyvybingiausias tapo atsakinėdamas į klausimus apie 2012 m. vyksiančius šalies prezidento rinkimus. Jis atkakliai tvirtino, kad jis ir šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas tvirtai laikysis konstitucijos, leidžiančios asmeniui būti perrinktu prezidentu tik dvi kadencijas iš eilės. V. Putinas pridėjo, kad kaip seni draugai abu vyrai nuspręs tarpusavyje, ką daryti 2012 m., ir pažadėjo, kad ką jie bedarytų, tai „bus veiksminga“.

V. Putinas teigė, kad tie, kurie dalyvavo nesankcionuotuose gatvės protestuose šalyje, nusipelnė būti sumušti ir Rusijos policija nebuvo griežtesnė nei kitose šalyse. Paklaustas apie Michailo Chodorkovskio paleidimą iš kalėjimo, premjeras pareiškė, kad oligarcho kaltė buvo įrodyta teisme.

Kalbėdamas apie užsienio politiką V. Putinas taip pat buvo tvirtas. Jis šiltai kalbėjo apie JAV prezidentą Baraką Obamą, nors su juo susitiko tik vieną kartą. Kalbėdamas apie „Nabucco“, europiečių planuojamą dujotiekį per Turkiją, skirtą sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, paaiškino, kad nebuvo dujų šiam projektui įgyvendinti ir, skirtingai nuo šių svajonių, Rusijos vamzdynais pažadai įvykdomi. Taip pat jis nesibaimino skalūnų dujų, kaip alternatyvių energijos išteklių, plėtros.

Per susitikimą V. Putinas sukūrė užtikrinto premjero, kuris netiki teigiančiais, kad Rusijai reikia daug reformų, jog jai pasisektų, įvaizdį. Dauguma susitikimo dalyvių priėjo prie išvados, kad jis turbūt dalyvaus 2012 m. prezidento rinkimuose ir gali išbūti šalies vadovu dvi kadencijas iš eilės, t. y. iki 2024 m. Šią išvadą paskatino D. Medvedevo atsisakymas susitikti su Valdajaus klubu, su kuriuo buvo susitikęs praėjusiais metais.

Pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.