Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Energetinio saugumo užtikrinimo lenktynės (III) (1)

Laima Vaitiekūnaitė
2006 05 25

Vertingiausi ir tuo pačiu strategiškai svarbiausi šiandieniniai pasaulio energijos ištekliai yra vadinamieji neatsinaujinantys gamtos ištekliai bei perdirbti jų produktai – nafta, anglys, gamtinės dujos, branduolinė energija, durpės, degieji skalūnai.

JAV, Rusija ir Kinija, kurios šiandien laikomos pagrindinėmis strateginėmis žaidėjomis energetinių išteklių saugumo procese, pagamina apie 38 proc., o suvartoja – 41 proc. pasaulio pirminės energijos.

Šiandieniame pasaulyje energetinis saugumas JAV tampa prioritetine sritimi taip pat kaip ir kitų į XXI a. galybių statusą pretenduojančių valstybių, pavyzdžiui, Kinijos, kurios energetinis saugumas jau tapo vienu pagrindinių užsienio politikos ilgalaikės strategijos tikslų.

JAV sugrįžimas prie branduolinės energetikos

Senkant vertingiausiems energetinių išteklių šaltiniams, JAV tenka atsigręžti į kontraversiškai vertinamą branduolinės energetikos sektorių. JAV atominė energetika jau kurį laiką nekėlė abejonių politiniu požiūriu, bet šiuo metu pastebima priešinga tendencija – JAV Prezidento G. W. Busho deklaruojamoje energetikos strategijoje yra numatyta ženkliai plėsti atominės energetikos vaidmenį.

Paskutinė atominė elektrinė JAV buvo pastatyta prieš 28 metus ir šiuo metu JAV veikiančios atominės elektrinės pagamina vos penktadalį visos valstijose sunaudojamos elektros energijos. G. W. Busho administracijos deklaruojamoje branduolinės energetikos strategijoje JAV per ateinančius du dešimtmečius kasmet bus pastatoma nuo 60 iki 90 naujų elektrinių. Tuo pačiu Baltieji rūmai spartina leidimų naujų atominių elektrinių statybai išdavimą. Teigiama, jog 103 JAV veikiantys reaktoriai gaus licenzijas tolesniam darbui ir tikimasi, jog juos modernizavus, numatoma gauti mažiausiai 12 000 MW papildomos galios.

JAV administracija argumentuoja savo nutarimą daugiau remtis atomine energetika keliais faktoriais: dėl numatomo elektros energijos suvartojimo augimo, energetinės krizės Kalifornijoje pamokos bei ženkliai išaugusios gamtinių dujų, kurias dažniausiai naudoja Amerikos elektrinėse, kainos. Per trumpą laiką dujų kaina išaugo daug kartų, vis labiau akivaizdus tampa energetinės veiklos „politizavimas“ (ypač Rusijos energetinės politikos transformavimas į užsienio politikos vykdymo priemonę), o tuo pačiu urano kaina nukrito, dėl ko atominė energetika darosi naudingesnė ekonomiškai ir užtikrina energetinio sektoriaus saugumą bent iš dalies.

JAV demokratizacijos sklaidos užkulisiai

JAV gyventojai, sudarantys apie 4,7 proc. visos pasaulio populiacijos, sunaudoja apie 25 proc. visos pasaulio energijos. Energetinio sektoriaus pirmenybinė reikšmė suponuoja tai, jog JAV šiuo metu importuoja daugiau kaip 60 proc. valstijoms reikalingos naftos (didžiausia naftos importuotoja pasaulyje). Rūpestį kelia tiek JAV, tiek globaliu mastu prognozuojamas energijos (ir tuo pačiu natūralių išteklių) poreikio augimas. Tarptautinė Energetikos agentūra teigia, jog energetinių išteklių poreikis išaugs iki 33 proc. Todėl šiandien JAV, nors ir importuojanti naftą iš daugelio valstybių, priversta ieškoti naujų natūralių išteklių šaltinių.

Anot Mathieu Fraioli, „Žinių radijo“ korespondento Prancūzijoje, JAV deklaruojamas demokratinių vertybių sklaidos procesas Trečiajame pasaulyje yra ne kas kita, o tik siekis kontroliuoti naftos išteklius šioje pasaulio dalyje.

Įrodinėjant JAV demokratizacijos politikos užkulisius, minimas D. Cheney vizitas į Kazachstaną su tikslu įtikinti prezidentą Nursultaną Nazarbajevą nutiesti naftotiekį, kuris sujungtų Kazachstaną su Azerbaidžanu, tuo pačiu aplenkiant Rusiją bei užkertant kelią į Kinijos valstybę, kurios energetinių resursų poreikis nuolat auga. Tiek Kinija, tiek Rusija yra pagrindinės varžovės (o Rusija ir vienas iš pagrindinių trukdžių) energetinio sektoriaus saugume, o ateityje ir tarptautinėje galių pasiskirstymo arenoje.

JAV vykdomoje demokratinėje transformacijoje ir energetinių išteklių užsitikrinimo politikoje Iranas yra paskutinė Artimųjų Rytų valstybė, akivaizdžiai kliudanti JAV įgyvendinti šio regiono demokratizacijos planą. Iranas tuo pačiu tampa kliūtimi užsitikrinant energetinių išteklių, gausių šiame regione, šaltinius.

Todėl šiandien vis dažniau ir atviriau grasinama Iranui potencialiomis politinėmis, ekonominėmis ir karinėmis sankcijomis. JAV nusistatymas Irano branduolinės programos atžvilgiu gali būti traktuojamas ir kaip pagrindinis JAV administracijos siekis kontroliuoti Vidurio ir Artimuosius Rytus bei jų energetikos natūralius išteklius (t.y. Persų įlankos naftą bei Irano norimą sodrinti uraną). Nors teiginys, jog JAV siekia monopolizuoti globalinę energetikos rinką ir yra abejotinas, bet intencija dominuoti (išnaudoti) Artimųjų ir Vidurio Rytų natūralių išteklių rinkose tampa akivaizdi tarptautiniuose santykiuose.

Prie vidinių JAV energetinio saugumo rūpesčių prisideda kairiųjų vyriausybių Lotynų Amerikoje radikalėjimas, tuo pačiu gresiantis ir minėtam energetinių JAV išteklių užsitikrinimui šioje tradicinėje JAV įtakos sferoje dar nuo Monroe doktrinos laikų.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas jau kurį laiką, pasitaikius kiekvienai progai, išreiškia savo nuomonę apie santykių su JAV administracija vystymą, o taip pat stiprina ryšius su Kubos lyderiu bei kairiųjų vyriausybe Bolivijoje, vadovaujama E. Moraleso – Venesuela atvirai sveikino šio prezidento planuojamą šalies natūralių išteklių nacionalizaciją.

Venesuela yra penkta pagal naftos eksportą pasaulio valstybė, kuri privertė užsienio valstybių kompanijas perrašyti sudarytas komercines sutartis atgaline data ir tuo pačiu įvedė atgaline data taikomus mokesčių padidinimus, su kuriais užsienio naftos perdirbėjos priverstinai sutiko. Šiuo metu Venesuelos vyriausybė atvirai išnaudoja savo santykinę galią – kaip ir Rusija „politizuoja“ energetinių išteklių sektorių. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros paskaičiavimus, Venesuelos valstybė išgauna apie 3, 3 mlj. naftos barelių kasdien ir turi garantuotas natūralių išteklių atsargas 78 metams. Kitų šalių, tarp jų ir JAV, natūralių išteklių atsargos skaičiuojamos jau tik keliais dešimtmečiais.

***

JAV energetinio sektoriaus saugumui grėsmę kelia ne tik Kinijos nuoseklus dalyvavimas energetinių išteklių užsitikrinimo lenktynėse, ypatingai tradicinėje JAV interesų zonoje – Lotynų Amerikoje, bet ir Rusijos energetikos „politizavimas“, tampantis kliūtimi naujų šaltinių paieškai Centrinės Azijos regione.

Prie JAV energetinio saugumo rūpesčių prisideda ir šios valstybės didžiavalstybinių ambicijų, paprastai galimų įvardinti kaip „pasaulio policininkės“ vaidmens išlaikymas, kuriam reikalingi ženklūs materialiniai ir moraliniai ištekliai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras