Viena iš XXI a. pirmo dešimtmečio mįslių yra demokratijos autoriteto smukimas. Ne demokratinių valstybių skaičius sumažėjo, tiesiog demokratija prarado savo blizgesį. Ji tapo idėja be švytėjimo ir tai jaudina.

Tie, kurie matė XX a. pralietą kraują, siekiant apsaugoti liberalias visuomenes, turėtų sunkiai suvokti sumažėjusį demokratijos patrauklumą. Visgi esti keletas šios tendencijos priežasčių. Užsitęsę karai, iš dalies vedini ir dėl demokratijos, Irake ir Afganistane pakenkė jos reputacijai. Atsižvelgiant į kruviną sąmyšį, buvo lengva demokratiją pavaizduoti kaip figos lapą Vakarų kariniams planams ir kasdienei veidmainystei.

Kol demokratiniai Vakarai kariavo, nedemokratinė Kinija augo. Ji į pasaulinę areną iškilo kaip stabili jėga, kurios metinis augimas siekė 10 proc. Apie tai Vakarų demokratijos gali tik pasvajoti. Kai Vakarų finansų sistema 2008 m. sprogo, Kinijos atsakas buvo galingas. „Pekino konsensusas“ tapo patrauklus.

Skiriamoji linija tarp demokratijos ir autoritarizmo nyksta. Naująjį Kinijos ar Rusijos autoritarizmą vis sudėtingiau apibrėžti, todėl sunkiau su juo konfrontuoti. Ivanas Krastevas, Humanitarinių mokslų instituto Vienoje stipendininkas, teigia, kad tokie režimai kaip Rusijos yra stabilizuojami fakto, kad jie neturi jokios ideologijos. Iš tiesų, nėra jokių ideologinių priemonių prieš tokius režimus. Be to, tokie režimai greitai atsigauna dėl atvirų sienų. Jis teigia, kad vidurinioji klasė nesuinteresuota keisti sistemą, nes jei ji jiems nepatinka, gali išskristi į Londoną.

I. Krastevas teigia, kad 10 dešimtmetyje demokratija buvo pervertinta. Po Šaltojo karo visi teigiami dalykai – klestėjimas, augimas, taika – buvo sužerti į demokratijos krepšį. Kai demokratija nustojo teikti šiuos dalykus, ji nuvertėjo. Demokratijos, atrodo, yra blokuojamos kaip Belgijoje arba korumpuotos kaip Izraelyje, arba parodijuojamos kaip Italijoje, arba paralyžiuojamos kaip Olandijoje. Visgi buvo išimčių, ypač svaiginamas masinis judėjimas, kurio priežastimi tapo Barrackas Obama 2008 m. Tik naujai išrinktas prezidentas susidūrė su sunkumais. Galingiausia pasaulio demokratija, jos pažadai greitai atsitiesti, atrodė, dar kartą buvo įklampinti į frustraciją ir pasidalijimą.

Tai kas? Galbūt liberalioji demokratija, kartu su savo lopšiu Vakaruose, praėjo savo zenitą. „Netiesa“, – teigia Rogeris Cohenas. Svarbu sustabdyti antidemokratinę srovę. Kaip 1863 m. sakė JAV prezidentas Abraomas Linkolnas, „kad žmonių vyriausybė, vyriausybė pagal žmones, žmonėms neišnyktų nuo žemės“. Demokratija vis dar yra idėja, verta kovos.

Pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.