Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jelena Kriviakina. D. Medvedevas: „Šios sutarties laukėmenet 40 metų!“

2010 09 23

Šių metų rugsėjo 15 d. Murmanske (Rusija) buvo pasirašyta sutartis dėl jūros erdvių pasidalijimo ir Norvegijos bei Rusijos bendradarbiavimo Barenco jūroje, Arkties vandenyne.

– Šios sutarties laukėme net 40 metų <...>, ji turėtų atverti naują dvišalių santykių puslapį, – pasakė Dmitrijus Medvedevas.

Šių metų balandį Rusijos prezidentas, lankydamasis Osle, su Norvegijos ministru pirmininku Jensu Stoltenbergu susitarė, kad ginčytina akvatorija, kurios plotas siekia 155–175 tūkst. kvadratinių kilometrų, būtų padalyta į dvi vienodas ir lygiavertes dalis.

Rusija ir Norvegija pagaliau pradėtų vykdyti teisiškai apibrėžtą Barenco jūros šelfo mineralinių išteklių gavybą. Nuspręsta, kad telkinius, esančius ties akvatorijos riba, šalys eksploatuotų kartu.

Ekspertai teigia, kad Barenco jūros šelfe kasmet galima išgauti per 20 mln. tonų dujų, o bendros sąlyginio kuro atsargos viršija 7 mlrd. tonų.

Rusijos prezidentas pabrėžė, kad pasirašyta sutartis neužgautų žvejų, nes nesikeistų žvejybos kvotų nustatymo tvarka.

– Ką manote apie tai, kad NATO vis labiau domisi Arkties regionu? – D. Medvedevo paklausė žurnalistai.

– Mano nuomone, galima būtų Arktyje visai išsiversti be NATO, – atkirto D. Medvedevas. – Arktis yra bendrų gėrybių, kurios, griežtai sakant, nesusijusios su kariniais klausimais, dalis.

Pagal 2010 m. gegužės 15 d. „Komsomolskaja pravda“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras