Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Robertas Skidelskis. Rusija svarsto savo ateitį (1)

2010 09 24

Daugelis teigia, kad Rusijai trūksta pilietinės visuomenės. Visgi egzistuoja pakankamai įdomi viešoji sfera, kurioje aptariamos rimtos temos ir kur galingųjų švytėjimas neapsiriboja vien tik per televiziją transliuojamais fragmentais bei ištraukomis. Pirmosios dvi rugsėjo savaitės prasidėjo vienas po kito ėjusiais susitikimais dviejų svarbių Rusijos politinių grupių: Valdajaus klubo ir Pasaulinio politikos forumo. Pirmasis vyko laive ir baigėsi vakariene su premjeru Vladimiru Putinu Sočyje prie Juodosios jūros. Antrasis pasiekė kulminaciją Jeroslavlyje pasitarime arba pokylyje dalyvaujant prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Mokslininkai, specialistų kolektyvai ir žurnalistai (tiek Rusijos, tiek užsieniečiai) prisijungė prie politinių ir verslo lyderių, kad aptartų Rusijos ateitį.

Šie įvykiai buvo nepaprasti dėl trijų dalykų: didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo, nes net labiausiai kameros besišalinantis akademikas netikėtai galėjo tapti Rusijos televizijos žvaigžde, V. Putinas ir D. Medvedevas tarsi varžėsi tarpusavyje, kuriam pavyks surinkti profesionalesnius ir garsesnius ekspertus (vienintelis tai išbandęs Vakarų lyderis buvo Bilas Clintonas), galų gale atsirado dvi priešingos politinės pusės. Šios dvi konferencijos parodė, kad dvivaldystė byra.

 Pagrindinė Valdajaus konferencijos tema, ar Rusijos istorija ir geografija pasmerkė ją autoritariniam valdymui. Jei ateityje kiltų demokratijos banga, ar Rusija neturėtų galimybės dalyvauti? Pesimistai (daugiausia rusų istorikai) teigia, kad Rusijai būtų labai sunku ar netgi neįmanoma nugalėti autoritarizmo palikimą. Levas Belousovas iš Maskvos valstybinio universiteto teigė, kad Rusijoje autoritarizmas nuolat kyla kaip feniksas iš pelenų dėl rusų pasyvumo ir ištvermės. Bolševikai tą autoritarizmą paveldėjo iš carų, V. Putinas iš naujo atrado seną monarchinį principą apeiti demokratinę konkurenciją dėl prezidento posto.

 Tokie radikalai kaip Vladimiras Ryžkovas atmetė šį istorinį determinizmą. Jo žodžiais tariant, mes neturėtume legitimizuoti autoritarizmo, nurodydami į istoriją. Protestų daugėja. Šiai diskusijai trūksta aiškumo, kaip ir kitoms, panašioms į ją. Nei valstybė, nei civilizacija negali visiškai peržengti savo istorijos, bet kiekviena istorija siūlo daug skirtingų galimybių. Valstybės nėra genetiškai užprogramuotos kaip gyvūnai. Autoritarizmas gintas Rusijoje kaip reikiamybė imperijai. Bet tai veda prie kito klausimo: ar imperija reikalinga Rusijai? Ar Rusija gali atsisakyti savo imperinės praeities ir priimti paprastus santykius su tokiais nepriklausomais kaimynais kaip Ukraina ir Gruzija? Ar Rusija gali būti normalus žaidėjas pasaulio scenoje?

 Yra aiški skirtis tarp V. Putino ir D. Medvedevo. D. Medvedevas nėra V. Putino marionetė. Jie abu tiki, kad demokratija anksčiau ar vėliau ateis, bet V. Putinas pabrėžia tą „vėliau“. D. Medvedevas yra už liberalesnį balsą Rusijos viešajame diskurse. Nauja retorika yra politinė jėga.

 Ar Rusija yra Vakarų dalis? Ar istorija ir geografija suteikia pagrindo skirčiai tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų, ar kad ir tarp krikščionybės ir islamo? Rusiją per sunku įsprausti į geopolitines kategorijas, bet ji yra per daug svarbi valstybė, kad būtų ignoruojama.

 Pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras