Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. Rusijos užsienio politika Irane irArktyje (1)

2010 09 30

Praėjusią savaitę tarptautinių reporterių dėmesį pritraukė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo dekretas sustabdyti karinį bendradarbiavimą su Iranu ir premjero Vladimiro Putino dalyvavimas Arkties konferencijoje Maskvoje. Tačiau abu įvykiai pilni ginčų ir nesusipratimų, o tai supainioja svarbiausių dalykų esmę ir pagrindą.

V. Putinas pasakė kalbą Rusijos geografų draugijos surengtame tarptautiniame forume ir pabrėžė naudą iš bendradarbiavimo Arktyje, ypač sutelkdamas dėmesį į ekologines problemas. Tačiau yra kažkas svetima šiuose į laikraščių antraštes patenkančiuose įvykiuose. Pasirinkusi nutraukti sutartį su Iranu, Maskva tą pačią savaitę patvirtino susitarimą eksportuoti į Siriją tam tikros rūšies raketas.

Kalbėdamas apie Arkties problemas, V. Putinas griežtai atmetė gąsdinantį scenarijų dėl geopolitinių kovų dėl Arkties. Tokios kovos buvo sukurtos siekiant supriešinti regiono valstybes arba, ironiškai tariant, dėl žuvų drumstuose vandenyse. Tačiau V. Putinas nutylėjo apie rusų planus plėsti savo išskirtinę ekonominę zoną ir pasirinko pompastiškus pareiškimus.

Bandoma V. Putino ir D. Medvedevo veiksmus interpretuoti kaip įtampos viduje ženklus, tačiau Irano ir Arkties intrigose nėra nieko, kas paremtų tokią interpretaciją.

D. Medvedevas ir V. Putinas sukūrė bendrą politinį planą, siekdami paremti Rusijos energetikos interesus, nepamiršdami ir klimato pokyčių problemos. Patvirtindama poreikį padidinti spaudimą Iranui, Maskva tuo pačiu metu nepritarė vienašalėms sankcijoms, įvestoms Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES). Teheraną aplankė Rusijos aukšto lygio delegacijos ir patvirtino Maskvos pasirengimą investuoti į įvairius energetikos projektus ir eksportuoti kurą saugiais Kaspijos jūros maršrutais. Stengiamasi, kad ši galimai pelninga ir naudinga rinka nebūtų palikta tik Kinijos apetitui patenkinti.

Kalbėdamas apie Arktį, V. Putinas išreiškė norą vadovauti didžiulei tvarkymosi kampanijai ir pasirūpinti jautriomis ir pažeidžiamomis ekosistemomis. Be to, naujas Rusijos tikslas yra paskatinti Norvegiją prisijungti ir kartu pasinaudoti angliavandenilių turtais buvusioje ginčytinoje srityje.

Dominavimas energetikos reikaluose yra nuolatinis Rusijos užsienio politikos bruožas, ypač nuo 2000 m. pradžios, tačiau dabar siekiama išplėsti bendradarbiavimą su Vakarais. Taip bus gautos naujos investicijos ir senos rinkos.

D. Medvedevas supranta pragmatizmo poreikį ir siekia, kad NATO nevaidintų vaidmens Arktyje. Rusijos politika Irano atžvilgiu svyruoja tarp „perkrovimo“ lemto griežtumo ir apskaičiuotos geros kaimynystės.

Apskritai, masių pasyvumas ir konkurencijos stoka tarp vidaus politinių jėgų yra laikoma V. Putino eros pasiekimu, bet tos linijos tęstinumas yra problemiškas, kad ir dėl korupcijos klanų.

Pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras