Europoje sekmadienį atsirado dar viena valstybė – Juodkalnija. Tokį žemyno šeimos pagausėjimą lėmė gana aktyvus referendumas, kuriame rinkėjai nusprendė įkalti paskutinę vinį į buvusios Jugoslavijos karstą ir išardyti formalią, ketverius metus egzistavusią sąjungą su Serbija.

Jau kitą dieną po referendumo, opozicinių Juodkalnijos serbų partijų lyderiai pareikalavo perskaičiuoti referendumo dėl nepriklausomybės balsus, pranešė BBC. Rinkimų komisija kol kas į šį reikalavimą nereagavo. Penktadienį rinkimų rezultatus turi patvirtinti parlamentas, o dar po 15 dienų Juodkalnija taps nepriklausoma pasaulio valstybe.

Apžvalgininkų nuomone, toks serbiškosios opozicijos pasipriešinimas kilo ir dėl to, kad Juodkalnijos nepriklausomybininkų pergalė nebuvo svari. Vos 0,4 proc. iš beveik pusės milijono rinkėjų lėmė, kad Montenegro kraštas (taip arba serbiškai ši respublika vadinama „Crna Gora“) padėtų tašką dirbtinai sulipdytai šešių respublikų Balkanų federacijai. Pagal rinkimų įstatymą nepriklausomybei skelbti reikėjo 55 proc. rinkėjų balsų.

Kas liko iš Tito imperijos?

Referendumo klausimas buvo, „ar Jūs norite, kad Juodkalnija taptų nepriklausoma valstybe ir pilnateisiu tarptautinės teisės subjektu?“ Jeigu pirmoji klausimo dalis daugelį baugino, tai išsiveržti iš savotiškos izoliacijos ir kada nors tapti ES nare, daugelį viliojo. Vis dėlto net daugiau kaip 43 proc. referendumo dalyvių atsisakė skirtis su Serbija. Todėl vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ cituoja Podgoricos politikus, kurie tvirtina, kad dabar Juodkalnija skilo į dvi puses, bet „abiems joms po referendumo reikia taikytis“. Tik Juodkalnijos premjeras 44 metų Milo Djukanovičius buvo optimistas: „Netgi tikriems broliams geriau gyventi kiekvienam savo namuose“.

Tokiu būdu galinga pokarinė Broz Tito valstybė nuo 1991 m. birželio subyrėjo į šešias dalis. Štai kaip ji atrodė prieš 15 metų:

Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos:

                           Šaltinis: Wikipedia (http://www.wikipedia.org/ )

Ilga priklausomybės istorija

Formaliai Juodkalnija nusprendė ne įgyti, bet atkurti savo nepriklausomybę.

Apie šį mažą, prie Adrijos jūros prisiglaudusį, Balkanų kraštą istoriniuose šaltiniuose užsimenama 1356 m., kai gimė nepriklausoma kunigaikštystė. Kaip ir visi Balkanai, Juodkalnija neišvengė Osmanų imperijos globos ir jos dalimi tapo 1479 m. 1799 m. imperija ėmė byrėti ir Juodkalnijai suteikė nepriklausomybę (pagal to meto suvokimą). Naujųjų amžių nepriklausomybės statusas mažai respublikai buvo suteiktas Berlyno kongrese 1878 m., tačiau jis egzistavo tik 40 metų – iki 1918 m., kai, pasinaudodamas serbų armijos dislokacija Juodkalnijoje per I pasaulinį karą, Belgradas organizavo Juodkalnijos skupščinos (parlamento) komplektavimą jam palankiais būdais, nušalino 8 metus valdžiusį karalių, panaikino monarchiją ir prijungė kraštą prie Serbijos. 1919 m. Versalio sutartimi Juodkalnija įėjo Serbijos, Kroatijos ir Slovėnijos karalystę.

1925 m. juodkalniečiai bandė reikalauti nepriklausomybės, bet tuomet serbai žiauriai numalšino jų norus. Šešių respublikų Jugoslavijos federacija susiformavo po II pasaulinio karo 1945 m. ir išsilaikė apie 45 metus. Bet juodkalniečiai atsibudo tik 1990 m. pradžioje, kai Slovėnija ir Kroatija paskelbė sieksiančios išeiti iš federacijos. Tai atsitiko 1991 m. birželį ir Balkanuose įsiliepsnojo pilietinis karas. Iš Jugoslavijos pasitraukė Slovėnija, Kroatija, po to – Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Bet 1992 m. referendume Juodkalnija vienintelė panoro likti su Serbija. Už tai balsavo net 96 proc. rinkėjų. 2003 m. vasario 4 d. Jugoslavija buvo oficialiai likviduota.

Ko bijojo Briuselis?

1999 m., kai NATO bombonešiai subombardavo Serbijos pozicijas Kosove, Aljanso operacija palietė ir Juodkalniją. Būtent tuomet Milo Djukanovičiaus šalininkai pareiškė neturį nieko bendro su Slobodano Miloševičiaus diktatūra ir įšaldė visus kontaktus su Belgradu. Prieš penkerius metus, žlugus S. Miloševičiaus režimui, Podgorica rimtai ėmė planuoti referendumą dėl nepriklausomybės. Tačiau tam pasipriešino Briuselis, bijodamas, kad Juodkalniją paseks Kosovas, kuris oficialiai yra Serbijos dalis ir kuriame dislokuotos Jungtinių Tautų pajėgos. Tai reikštų naują karą. Pernai rudenį, Vienoje, prasidėjus deryboms dėl Kosovo statuso, Juodkalnija pasijuto laisva apsispręsti ir nebeesanti, kaip rašo šveicarų laikraštis „Le Temps“, Kosovo „įkaite“.

Juodkalniečių specifika

Serbijoje yra apie 9 milijonai gyventojų, o Juodkalnijoje – vos 650 tūkstančių. Abi jos turėjo savarankiškus valdymo organus: vyriausybę, parlamentą, ministerijas. Tik prezidentas ir užsienio reikalų bei gynybos ministerijos buvo bendros.

Pabrėždama savo savarankiškumą, Podgorica prieš keletą metų atsisakė dinaro ir savavališkai įsivedė Europos valiutą – eurą. Tokiu būdu dabar žemyne nuo 2002 m. pradžios šie pinigai funkcionuoja 12-oje ES šalių, trijose valstybėse – pagal atskirą susitarimą su Briuseliu (pavyzdžiui, Vatikane), įvairiose kitose teritorijose, pavyzdžiui, priklausančiose Prancūzijos dominijai ir trijose „nykštukinėse“ Europos šalyse – Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove, kurios neturi oficialaus susitarimo su ES.

Neoficialus euro įvedimas Juodkalnijoje nėra vienintelė šio krašto ypatybė. Juodkalniečiai turistus vilioja nuostabiais jūros ir kalnų kurortais, rodo seniausią pasaulyje alyvmedį, kurio amžius siekia 2000 metų, tinklapyje http://www.vlada.cg.yu/ rašo, jog, praėjus 38 metams po Gutenbergo Biblijos išleidimo, 1493 m. Juodkalnija pirmoji Balkanuose senojoje sostinėje Cetinjoje pradėjo leisti savo knygas...

Kas kiša koją narystei ES?

Jeigu tikėtume Juodkalnijos vyriausybine informacija, Podgoricos ekonomika yra gana stipri. Interneto tinklapyje rašoma, kad krašte jau privatizuota 80 proc. turto, kad skola yra mažiausia regione, kad bendrasis vidaus produktas pernai išaugo 4,1 proc., o infliacija sumažėjo iki 1,8 proc. Pagal tiesiogines užsienio investicijas į krašto ekonomiką, Juodkalnija yra trečioje vietoje Europoje po Čekijos ir Estijos ir pirmojoje – tarp ne ES narių.

Savimi pasitikintys Podgoricos politikai puoselėja viltis, atsiskyrus nuo Serbijos, greitai patekti į Europos bendriją. Europos Sąjungoje Juodkalnija bus kurortų rojus, tvirtina jie, pabrėždami krašto išskirtinumus. Bet skeptikai tvirtina, jog jai dar reikia pagerinti turizmo ir poilsio infrastruktūrą, kuri glaudžiai susijusi su ekonomika. Tai padaryti, kai šalia yra garsūs Italijos, Kroatijos, kitų Adrijos jūros regiono šalių kurortai, nepaprastai sunku.

Kaip rašo „Financial Times“, koją gali pakišti ir vadinamasis „cigarečių skandalas“, į kurį 2001 m. rugpjūtį įsivėlė ir Milo Djukanovičius, laikraščio tyrimo duomenimis, prisidėjęs prie 3,5 mlrd. dolerių vertės cigarečių kontrabandos per Juodkalniją...

Serbija – taip pat nepriklausoma

Ką gi, Europoje dar birželį gali atsirasti dar viena nepriklausoma valstybė, kuri nusimes sunkią „Didžiosios Serbijos“ naštą – sustabdytas derybas su ES dėl generolo Ratko Mladičiaus, ieškomo Tarptautinio tribunolo, slėpimo. Kita vertus, kaip pastebi laikraštis „Le Temps“, tuo pačiu Serbija taip pat tampa nepriklausoma, bet kartu ir buvusios Balkanų imperijos paveldėtoja.

Balkaniškojo komunizmo tėvonija praranda ne tik savo seseris „per prievartą“, bet ir tampa vienintele buvusios Jugoslavijos dalimi, neturinčia išėjimo prie jūros. Tai svarbus faktorius, kovojant dėl vietos tarp beveik 60-ties senojo žemyno valstybių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.