Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Latvijos rinkėjai: o vis dėlto valdžia teisi... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 10 06

Latvijos parlamento rinkimų rezultatai buvo netikėti tiek patiems latviams, tiek kaimynams iš Rytų ir Vakarų. 100 vietų Saeimoje premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės koalicija „Vienybė“ tik sustiprino pozicijas, nors buvo prognozuota, kad nuo 2008 m. vidurio Latviją užgriuvusi ekonomikos krizė tokias viltis palaidos. Kodėl taip atsitiko?

Nelaukta, keista ir drąsinanti pergalė

Pirmiausia – Centrinės rinkimų komisijos sekmadienį paskelbti rezultatai.

Taigi, centro dešinės blokas „Vienybė“ įtikinamai laimėjo 10-ojo šaukimo Latvijos parlamento rinkimus, surinkęs 31,1 proc. balsų ir užsitikrinęs 33 Saeimos mandatus. Antrą vietą užėmė centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas „Santarvės centras“, kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai: jis surinko 26,03 proc. balsų ir savo vietų skaičių padidino nuo 18 iki 29.

Centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga liko trečioje vietoje (19,68 proc. balsų) ir turės 22 mandatus. Gerokai atsilikusios nuo lyderių į Saeimą pateks dar dvi partijos: verslui palankus dešiniųjų partijų susivienijimas „Už geresnę Latviją!“, surinkęs 7,65 proc. balsų, ir konservatyvus nacionalinis susivienijimas „Viskas – Latvijai!“ – „Tėvynė ir Laisvė“ – Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas, už kurį balsavo 7,64 proc. rinkėjų. Vadinasi, kartu su aštuoniais jų iškovotais mandatais dabartinė trijų partnerių valdančioji koalicija iš viso Saeimoje turės svarią 63 vietų daugumą.

O štai kairioji prorusiška sąjunga „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ surinko vos 1,43 proc. balsų ir jos atstovų Saeimoje nebus. Kadenciją baigiančiame parlamente ji turėjo 6 vietas. Kitos partijos iš 13 dalyvavusių rinkimuose surinko mažiau nei po procentą balsų.

Kaip komentuoja prancūzų žurnalas „Le Croix“ (http://www.la-croix.com/), centro dešiniųjų pergalė taip pat reiškia, kad 2008 m. 7,5 mlrd. eurų paskolą iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavusi Latvija tikrai laikysis įsipareigojimų ir fondui, ir Sąjungai. Šiuos kreditorius tenkina Latvijos rinkimų rezultatai. O štai „Santarvės centras“, kuris pernai laimėjo rinkimus į Rygos miesto tarybą (jai vadovauja rusakalbis Nilas Ušakovas), žadėjo iš naujo derėtis dėl tarptautinės pagalbos plano ir teigė, kad jame numatytos priemonės yra pernelyg griežtos. Tai, kad parlamentas ir toliau bus nevienalytis, o valdančiųjų ramybę nuolat drums opozicija, parlamentinėje respublikoje taip pat yra teigiamas reiškinys, tvirtina politologai.

Dabar V. Dombrovskiui teks suformuoti koalicinę vyriausybę ir tęsti griežtą ekonomikos politiką. Jau kitą dieną po rinkimų premjeras ir bloko „Vienybė“ pirmininkas Valdis Kristovskis pradėjo derybas su dar trimis partneriais. Jos turėtų baigtis šią savaitę, nes politinių jėgų pasiskirstymas kaimyninėje šalyje gana aiškus.

Šviesa tunelio gale

Kad šalis galėtų įveikti recesiją, V. Dombrovskio vyriausybė yra numačiusi trečdaliu sumažinti valstybės išlaidas. Latvija, kaip ir Lietuva, tikisi biudžeto deficitą sumažinti tiek, kad jis atitiktų Mastrichto kriterijus, leidžiančius 2014 metais įsivesti eurą. Bet, kaip pažymi „Le Croix“, įsidrąsinęs premjeras patikslino: jei planas bus griežtai vykdomas, įstojimas į euro zoną bus įmanomas dvejais metais anksčiau, t. y. 2012-aisiais. Taip kaimynai, kurių vos neištiko Graikijos likimas, nušluostys nosį lietuviams...

Nors Latvijoje, kurios ekonomika per krizę susitraukė labiausiai Europos Sąjungoje – beveik 25 proc., jau pasirodė pirmųjų atsigavimo ženklų ir šalies ekonomika per pirmus du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekia 19 procentų. Pernai šalies BVP smuko 18 procentų. „Wikipedia“ duomenimis, pagal šį rodiklį Latvija pasaulyje yra kažkur ties viduriu, o pagal BVP kiekį vienam gyventojui – 52-oje vietoje. Šiemet ekonomika turėtų sumažėti 4 proc., bet, pasak grupės „Capital Economics“ prognozių, Latvijos BVP nusmuks tik 0,5 procento (Estijos ūkis ūgtelės 3 proc., o Lietuvoje augimo nebus).

Kad Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, pamažu lipa iš recesijos duobės, rugsėjo viduryje pranešė verslo laikraštis „The International Business Times“ (http://www.ibtimes.com/). Anot leidinio, 2009 m. Latvijos BVP susitraukė 18 proc., Lietuvos – 14,8 proc., Estijos – 13,9 proc., tačiau dabar analitikai pripažįsta, kad visoms trims Baltijos šalims blogiausios dienos – jau praeityje.

Tarptautinis valiutos fondas rugpjūčio pabaigoje taip pat pareiškė, kad krizės dugnas Baltijos šalyse jau pasiektas, nors perspėjo, kad ekonomikos atsigavimo procesas, esant dideliam nedarbui ir silpnam kreditavimui, bus ilgas. Kad ekonomika atsigauna, liudija ir regione vykdomi tarptautiniai investiciniai projektai. Laikraštis išskiria Lietuvą, kuri patraukė informacinių technologijų milžinės IBM dėmesį, o viena didžiausių pasaulyje finansų grupių „Barclay‘s“ Vilniuje atidarė Technologijų centrą.

Apibendrindama analitikų prognozes, grupė „Capital Economics“ savo naujausioje prognozėje tvirtina, kad Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje pastebima nemažai ekonomikos atsigavimo požymių ir kad Baltijos šalys traukiasi iš recesijos anksčiau, nei buvo prognozuota.

Tarsi patvirtindama šias prognozes, dar kovą tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s Investors Service“ Latvijos reitingus, sumažintus 2009 m. balandį net dviem pakopomis, pakėlė nuo „negatyvaus“ iki „stabilaus“, o Lietuvą, kurios reitingai pernai rugsėjį taip pat buvo „negatyvūs“, pervedė į reitingų grupę „A“. O juk dar sausį, kaip rašė „The Financial Times“, ta pati agentūra „Moody‘s“ skelbė, kad latviai pasiekė dugną (vien tik nedarbas 2009 m. pakilo į  rekordinį ES lygį – iki 21 proc.).

Genialus premjeras?

Ko galima pasimokyti iš Valdžio Dombrovskio?

Latvijos premjeras gegužę duotame interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ patarė šalims, kurios susiduria su didele valstybės skola (tuomet turėta galvoje Graikija), „kuo greičiau vykdyti valstybinę taupymo programą“. Latvijoje ji ėmė veikti: trečdaliu sumažinti atlyginimai valstybės tarnautojams, ministerijos neteko 30 proc. darbo vietų, „nupjautos“ išlaidos socialinėms reikmėms. Vyriausybė rado bendrą kalbą su profsąjungomis ir vietos valdžia. 2009 m. birželį Ryga priėmė finansinio stabilumo programą. Komentuodamas TVF kritiką, kad ekspertai ignoruoja struktūrines reformas, o ypatingą dėmesį skiria biudžetui, premjeras pažymėjo: „Struktūrinės reformos nepadės, kai biudžete netvarka.“ Jis neigiamai vertino fondo patarimus devalvuoti latą, nes šis žingsnis būtų buvęs ypač skaudus Latvijos žmonėms. Jis patarė ir Graikijai neskubėti nuvertinti valiutos ir trauktis iš euro zonos.

Latvijos vyriausybės vadovas patenkintas, kad per krizės apogėjų rado bendrą kalbą su kaimynais. Antai Estija sutiko latviams suteikti kreditą, kuris įeitų į Šiaurės Europos kreditų paketą, įvertintą 1,9 mlrd. eurų. Estijos finansų ministerijos nuomone, jei latviams šios paskolos neprireiks dabar, ją galės panaudoti iki 2011 m. gruodžio 22 dienos.

Sunku pasakyti, ar tai, kad nuosmukis Latvijoje sustabdytas, yra vien tik jauniausio Europoje premjero (jam 39-eri) nuopelnas. Ekonomikos pagyvėjimas jaučiamas visame pasaulyje. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad išėjimas iš recesijos davė gerų politinių dividendų valdančiajai koalicijai, o šeštadienį įvykę rinkimai tai patvirtino.

Prorusiškose partijose – nusivylimas

Ne visi Latvijoje ir kaimyninėse šalyse patenkinti šia dešiniojo centro jėgų pergale. Rusijos naujienų agentūra REGNUM savo komentare rašo, kad Latvijos dešinieji į partnerius kviečia ir aiškius nacionalistus bei profašistus, skanduojančius šūkius „Latvija – tik latviams“, „Perkelkim rusus į Rusiją“. Agentūra cituoja šaltinį iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos, kuris tvirtina, kad neofašistų įtraukimas į naująją Latvijos vyriausybę „padės kryžių“ numatytam prezidento vizitui į Maskvą. Aplankyti Rusiją Valdį Zatlerą dar liepą pakvietė Rygoje viešėjęs Dmitrijaus Medvedevo administracijos vadovas Sergejus Naryškinas. Latvijos prezidentas rugpjūčio mėnesį žurnalistams sakė, kad per vizitą, kurio data dar nenustatyta, jis su Rusijos vadovu norėtų aptarti ir istorijos klausimus...

Bet ir Maskva dabar nusivylusi savo globotinių pralaimėjimu Latvijoje. Mat prieš pat rinkimus laikraštis „The New York Times“ rašė, kad rusiškos partijos šioje šalyje kelia galvą, o svarbiausia jų, „Santarvės centras“, net gali įeiti į vyriausybės sudėtį... Vėlų šeštadienio vakarą per Kremlių nuvilnijo gilus nusivylimo atodūsis: rusakalbiams, trečdaliui iš visų maždaug 2,2 mln. Latvijos gyventojų, atstovaus 29 patikėtiniai – ir toli gražu ne patys uoliausi kitataučių gynėjai. Norėdamas juos patraukti valdančiųjų pusėn, V. Dombrovskis ketina jiems skirti vieną ministro postą...

Žvelgdami iš Lietuvos varpinės, galime paklausti: ar panašūs rezultatai galėtų būti ir mūsų šalyje, jei rinkimai vyktų tuojau pat? Ar Lietuvos rinkėjai suteiktų pasitikėjimo verdiktą Andriui Kubiliui, iš kurio mokėsi ir V. Dombrovskis, taip pat turintis fiziko išsilavinimą? Atsakymą girdžiu jau dabar: ne. Bet neskubėkime: dar keleri metai duos tikslų atsakymą...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras