Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Socoras. Varšuva svyruoja tarp Briuselio ir„Gazpromo“

2010 10 07

Maskva, matyt, per Lenkiją pasirinko patikrinti bendrą Europos Sąjungos (ES) energetikos politiką. Derybos dėl naujo tiekimo susitarimo tarp Rusijos ir Lenkijos tebevyksta. „Gazpromas“ spaudžia Lenkiją apeiti arba nesilaikyti ES įstatymų, skirtų energetikos rinkos liberalizacijai, nes Rusija oponuoja tokioms antimonopolinėms priemonėms. Jeigu pastarosios nebus nuosekliai įgyvendintos Lenkijoje, valstybė taps dar labiau priklausoma nuo „Gazpromo“. Taip kils pavojus ES įstatymams ir bus sukurtas precedentas, tad „Gazpromas“ gali tai pakartoti tiek senose, tiek naujose ES narėse.

Pasinaudodamas lenkų silpnomis vietomis, „Gazpromas“ siekia sužlugdyti ES teisės įgyvendinimą ir užkrauti Lenkijai ilgalaikius nepatogumus, prisidengdamas pasiūlytu tiekimo susitarimu. Dabar prasideda šildymo sezonas, o „Gazpromas“ laukia, kada Varšuva ims nervintis ir nusileis. Paskutiniame derybų etape rugsėjo 24 dieną Maskvoje derybos tiesiog nukeltos į spalio mėnesį. Kai kurios suinteresuotos pusės Lenkijoje atrodo nusivylusios, tačiau delsimas leidžia Varšuvai peržiūrėti ir iš naujo įvertinti menkai aptartą susitarimą, be to, pasitarti su Briuseliu, kad būtų išvengta spąstų.

Susitarimas padidintų Rusijos dujų tiekimą į Lenkiją nuo 7,5 milijardų kubinių metrų (kaip buvo kasmet iki 2009) iki 10,5 milijardų kubinių metrų nuo 2011 m. į priekį. Lenkijai reikia šio padidinimo, kad patenkintų didėjančią paklausą ir kompensuotų tai, kas buvo tiekiama per Ukrainą. Nuo to laiko, kai 2009 m. bendrovė „RosUkrEnergo“ buvo pašalinta iš verslo, Varšuva derasi su „Gazpromu“, kad pakeistų ir papildytų tai, kas prarasta.

Lenkijos naftos ir dujų bendrovė „PGNiG“, valdoma valstybės, siekia importuoti tuos ekstra 3 milijardus kubinių metrų per metus maždaug penkerius metus, laukiant suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau „Gazpromas“ reikalauja susitarimo, kuris pratęstų jo tiekimo monopolį Lenkijoje ateinančius dešimtmečius. Vis daugiau dėmesio sulaukia Europos dujotiekis per Baltarusiją į Lenkiją „Yamal“. „Gazpromas“ nori įpainioti naują susitarimą į sąsajų tinklą, o tai amžinai išsaugotų lenkų priklausomybę nuo dujų giganto.

Jis reikalauja:

1) Pateikti naują susitarimą su 1993 m. tarpvyriausybiniu susitarimu dėl Rusijos dujų tranzito per Lenkiją ir į Lenkiją iki 2022 m.; kad kontraktas galiotų iki 2037 m. Visa tai padėtų „Gazpromui“ ir toliau monopolizuoti Lenkijos rinką, kad ji nediversifikuotų gamtinių dujų importo ir nebūtų investuojama į suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

2) Išskirtinė teisė „Gazpromui“ naudotis Europos dujotiekiu „Yamal“ Lenkijoje iki 2045 m. Tai konsoliduotų „Gazpromo“ poziciją Lenkijoje ir Vokietijoje.

„Gazpromas“ bandys neįsileisti varžovų. Akivaizdu, kad Rusija siekia sukurti Lenkijoje precedentą, kad pažeistų ES antimonopolio įstatymus, ir tikisi apginti „Gazpromo“ interesus Europoje. Jeigu Varšuva nebyliai priims Maskvos argumentus ir pasiūlytus kontraktų terminus, „Gazpromas“ galės juos pasitelkti kitose ES valstybėse ir taip pakenkti ES teisei ir politikai.

Pagal 2010 m. spalio 4 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras