Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Joška Fišeris. Kinija kaip supervalstybė

2010 10 09

Atsižvelgiant į greitą ir sėkmingą plėtrą, nėra abejonių, kad Kinijos Liaudies Respublika XXI a. taps viena iš dominuojančių pasaulio valstybių. Iš tiesų, nors šalį drasko daugybė vidinių problemų, ji galėtų iškilti kaip pasaulio galybė. Tik klaida būtų manyti, kad tokios „XXL galybės“ kaip Kinija ar Indija tęs Vakarų tradicijas. Jos yra kito tipo supervalstybės.

Nuo XV a. pab., kai Europos valstybės ėmė užkariauti pasaulį, istoriografija ir tarptautinė politika priprato prie tam tikros struktūros: karinė, ekonominė ir technologinė galios naudojamos darant įtaką kitoms šalims, užkariavimams ir netgi visuotiniam dominavimui bei imperializmui. Po dviejų pasaulinių karų JAV ir SSRS pakeitė Europos galybes, o Šaltasis karas bei JAV dominavimas po 1989 ir 1990 m. atitiko tokią struktūrą.

Visgi Kinijos, kaip visuotinės galios, kilimas nepriklausys nuo jos didelio gyventojų skaičiaus, kurie kelia pavojų pertemti bet kokias vyriausybės sistemos ir sprendimų priėmimo struktūras. Nuolatinis pavojus pertempti šalies vidaus politines struktūras vargiai leis imtis bet kokio imperinio užsienio politikos vaidmens. Be to, JAV nebus pakeista kaip dominuojanti galia, nebent pati  atsisakys tokio vaidmens.

Gyvybiniai interesai, kurie veda Kinijos politiką, yra vidinė modernizacija, valdymo režimo politinis stabilumas bei išlikimas ir šalies vieningumas (įskaitant ir Taivanį). Šie interesai dar nekis ilgą laiką, todėl Kinija bus supervalstybė, kuri vykdys savo užsienio politiką visiškai nesentimentaliu būdu. Iš karinės pusės Kinija pirmiausia orientuosis į regioninį pranašumą, nes šalies vienybė priklauso nuo to. Priešingu atveju Kinijos ekonomikos ir visuomenės transformacija bus itin svarbi, kadangi nuo to priklausys režimo stabilumas.

Taigi, Kinijos vadovybei dar ilgai bus svarbu išlaikyti apie 10 proc. prieaugį per metus. Kitaip greita ir esminė šalies transformacija iš agrarinės į modernią industrializuotą visuomenę negalėtų vykti be sistemos destabilizavimo. Visgi susikoncentravimas ties šiuo vidaus augimu gali turėti daug politinių pasekmių. Kinija taps pirmąja valstybe, kuri dėl savo dydžio ir reikalingo BVP augimo bus priversta imtis „žaliosios“ ekonomikos, kitaip greitai susidurtų su savo augimo ribomis su pražūtingomis ekologinėmis ir kartu politinėmis pasekmėmis.

Kadangi Kinija taps svarbiausia rinka ateityje, nuo jos priklausys ne tik tai, ką gaminsime ir vartosime, bet ir kaip. Nepaisydama Europos iliuzijų, Kinija, pavyzdžiui, gali nuspręsti pereiti nuo automobilių prie elektra varomo transporto.

Užsienio politikos požiūriu Kinija bandys apsaugoti savo vidinę transformaciją, užtikrindama išteklius ir įėjimą į užsienio rinkas. Be to, Kinijos vyriausybė turės suprasti, kad Amerikos, kaip visuotinės reguliuotojos, vaidmuo yra būtinas Kinijos užsienio politikai, nes pati Kinija negali imtis šio vaidmens, o kita alternatyva JAV būtų tvarkos išardymas. Strategiškai Kinija ir JAV turės pasitikėti viena kita ilgą laiką. Ši tarpusavio priklausomybė taip pat įgaus politinį pavidalą, tikėtina, kitų tarptautinių veikėjų, ypač europiečių, nusivylimui.

Europa galėtų pakeisti savo raidos kursą tik tada, jei prisistatytų kaip rimta veikėja ir apgintų savo interesus tarptautinėje arenoje. Visgi ji yra pernelyg silpna ir pasidalijusi, kad būtų veiksminga, turinti lyderius, kurie nenori siekti bendros politikos, pagrįstos jų šalių strateginiais interesais.

Pagal 2010 m. spalio 3 d.  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras