Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Trys Baltijos „sesės“: regioninio tapatumo beieškant

Kristina Puleikytė
2006 05 23

Neseniai deklaruota ir eskaluota trijų Baltijos valstybių draugystė, atrodo, ėmė pamažu byrėti, akcentuojant Lietuvos Rytų politiką ir jos strateginę partnerytę su Lenkija ir Estijos suartėjimą su Suomija bei jos orientaciją į Šiaurės šalis. Be to, paaštrėjusi tarpusavio konkurencija ėmė išstumti tarpusavio bendradarbiavimą ir deklaruotą solidarumą. 

Romantizmo laikotarpis

Sovietinė okupacija bei aneksija 1940 m. suformavo sąlygas realiam Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrumo ir tarpusavio solidarumo formavimuisi. Sovietinės okupacija sudarė sąlygas susiformuoti socialiniams-ekonominiams panašumams trijose Baltijos respublikose. Nepaisant to, jog SSRS centrinė valdžia stengėsi atskirti šias tris respublikas bei riboti jų tarpusavio santykius, būtent sovietinė okupacija sudarė sąlygas formuotis Baltijos respublikų bendram identitetui.

Šis regioninis (Baltijos valstybių) tapatumas ėmė ryškėti ir įgauti aiškius kontūrus, susikūrus tautiniams sąjūdžiams ir sustiprėjus nacionalinio išsivadavimo nuotaikoms XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu visas tris šalis pirmiausia vienijo bendras tikslas, t.y. nepriklausomybės atkūrimas. Panašios politinės ir ekonominės sąlygos trijose respublikose ir kartu panaši santykių su išorine politine aplinka prigimtis buvo bendrų politinio atsiskyrimo nuo SSRS pastangų priežastimi. Bendros taikios akcijos, tokios kaip „Baltijos kelias“ ir dainuojanti revoliucija reprezentavo visų trijų šalių vienybę, kuri lėmė bendrumo suvokimą visuomeniniame ir politiniame lygmenyje.

Baltijos valstybių bendrumą buvo bandoma įtvirtinti instituciniu būdu. 1990 m. balandį buvo bandoma įkurti Baltijos bendradarbiavimo tarybą, kurios siekis buvo sukurti bendrą rinką ir tokiu būdu sumažinti ekonominę priklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, tačiau šios institucijos įkūrimo sumanymas nebuvo įgyvendintas. 1991 m. gegužę buvo įkurta Baltijos valstybių tarybą, kuri siekė svarbiausių Baltijos valstybių politinių tikslų 1990 – 1991 m., t.y. suvereniteto stiprinimo ir tarptautinio pripažinimo, įgyvendinimo.

Siekdamos nepriklausomybės, Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – susidūrė su tapačia politine realybe, o suvienytos bendrų tikslų ir politinių bei socialinių-ekonominių sąlygų, savo svarbiausių tikslų siekė bendromis pastangomis. Baltijos identitetas pradėjo greitai stiprėti, kadangi pagrindiniai trijų valstybių politiniai tikslai sutapo po nepriklausomybės atgavimo 1990 m.

Skirties taškai

Solidarumo ir vieningumo jausmą bei bendrą tapatumą lemia išorinių ir vidinių veiksnių sąveika. Vidiniai veiksniai yra susiję su visuomenių panašumais kalbiniu, religiniu, kultūriniu ir pan. pagrindu, o tuo tarpu išoriniai veiksniai – su regionine, tarptautine aplinka, lemiančia politinio elito orientacijas.

Skirtingai nei, pavyzdžiui, Šiaurės šalys, Baltijos valstybės negali didžiuoti bendromis šaknimis, t.y. panašia istorine praeitimi, religija, kultūrinėmis tradicijomis ir kalbiniu artumu. Lietuva nuo kitų dviejų valstybių išsiskiria religiniu pagrindu (tiesa, Latgaloje bei Latvijoje yra katalikų bendruomenė), o Estija – lingvistiniu pagrindu. Be to, Lietuva buvo turėjusi valstybingumą anksčiau nei 1918 m., o Estija ir Latvija – ne. Estija ir Latvija yra labiau paveiktos vokiškosios kultūros nei Lietuva. Lietuvos unija su Lenkija įtvirtino istorines Lietuvos sąsajas su Vidurio Europa, kai tuo tarpu Estijos ir Latvijos tokios sąsajos buvo pakankamai ribotos.

Baltijos valstybes vis labiau artino viena prie kitos bei vienijo bendras jų likimas XX a., t.y. jų inkorporacija į Rusijos imperijos sudėtį XIX a. bei XX a. pradžioje, lydima atitinkamo Rusijos kultūros poveikio.

Kai Baltijos valstybės tapo pilnavertėmis tarptautinės bendruomenės narėmis, jos gynybos ir saugumo stiprinimą, kaip ir ekonominės gerovės lygio kėlimą, ėmė laikyti pirmaeiliais tikslais. Po nepriklausomybės atgavimo Estija, Latvija ir Lietuva deklaravo tapatų tikslą – euroatlantinę integraciją, kas apėmė tiek bendradarbiavimą, tiek tarpusavio konkurenciją. Galiausiai nuo 1994 m. ėmė keistis trijų Baltijos valstybių politinio elito orientacija: Estija ėmė graviruoti į Šiaurės šalis (tiksliau į Suomiją), Lietuvos atveju pradėjo ryškėti orientacija į Vidurio Europą (tiksliau į Lenkiją). Be to, Lietuva ėmė labiau akcentuoti narystę NATO, o Estija, vykdanti radikalias ekonomines reformas, pirmoji iš Baltijos valstybių gavo pakvietimą pradėti derybas su Europos Sąjungą (ES), kas skatino jos atsiribojimą nuo kitų Baltijos valstybių. Estijoje ėmė ryškėti siekis tapatintis su Šiaurės šalimis, kai tuo tarpu Lietuvoje – su Vidurio Europa. Dėl didelio Rusijos įtakos pažeidžiamumo Latvija iki šiol labiausiai lieka suinteresuota išsaugoti Baltijos valstybes kaip vieną vienetą, nes neturi kitos saugios kaimynystės.

Estija bendradarbiavimo stiprinimą su Suomija siejo su greitesniu pasirengimu narystei ES, o Lietuva tikėjosi per strateginę narystę su Lenkija greičiau tapti NATO nare. Glaudūs Estijos ir Suomijos santykiai bei Lietuvos strateginė partnerystė su Lenkija iš dalies ardė vieningumo įvaizdį iš vidaus, tačiau tapatūs užsienio politikos tikslai ir Rusijos grėsmės veiksniai išlaikė regioninį Baltijos valstybių tapatumą. Be to, išoriniai veikėjai iki šiol linkę Estiją, Latviją ir Lietuvą traktuoti kaip vieningą darinį.

Bendradarbiavimas ar konkurencija?

Politinis bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tebėra plėtojamas, net suformuotos bendros institucijos politiniam dialogui palaikyti: 1991 m. įkurta Baltijos Asamblėja, 1994 m. Baltijos Ministrų taryba. Taip pat pradėti organizuoti Baltijos valstybių prezidentų susitikimai, kurie nebuvo institucionalizuoti ir vyksta iki šiol ad hoc principu.

Nuo 1994 m. ėmė vis labiau ryškėti tarpusavio Baltijos valstybių konkurencija bei nesutarimai. Vienas iš nesutarimų šaltinių tarp Baltijos valstybių buvo sienų delimitavimas (konfliktas kilo tarp Lietuvos ir Latvijos bei Latvijos ir Estijos). Kitas konfliktas tarp Latvijos ir Lietuvos buvo susijęs su oro erdvės kontrole ir su Latvijoje esančia oro navigacine stotimi.

Tačiau dauguma nesutarimų, kylančių tarp Baltijos valstybių, buvo ir yra ekonominio pobūdžio, kadangi Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikų panašumas vedė prie konkurencijos labiau nei prie bendradarbiavimo ekonomikos srityje. Nesutarimą dėl Būtingės terminalo statymo galima taip pat sieti su Latvijos ir Lietuvos atskirais ekonominiais interesais. Be to, dar buvo vadinamieji „kiaulių“ ir „silkių“ karai, kurie buvo tik ekonominio pobūdžio, paskatinti tarpusavio konkurencijos.

Kalbant apie narystę ES, kiekviena valstybė siekė kuo greičiau integruotis, nors konkurencija kartu buvo lydima ir suderinta su didesnėmis bendradarbiavimo ekonominėje srityje pastangomis tarp Baltijos valstybių. Ypač konkurencija integruojantis į ES išryškėjo tada, kai Estija pirmoji gavo pakvietimą dėl derybų narystės klausimais. Atrodo, tuo metu ir išoriniai veikėjai ėmė ardyti Baltijos valstybių, kaip vieningo (vieno) darinio, traktavimą.

Išskirtinis lieka bendradarbiavimas saugumo srityje. Galima teigti, jog karinis bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių yra pakankamai unikalus fenomenas Europos regionalizme. Pavyzdžiui, nei Beneliukso šalys (Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas), nei Šiaurės šalys neįsitraukė tarpusavyje į gilų karinį bendradarbiavimą. Buvo svarstoma galimybė įkurti bendrą Baltijos valstybių gynybos sąjungą, tačiau buvo pabijota, jog tokia sąjunga gali tapti kliūtimi Baltijos valstybių integracijai į NATO. Palankiai vertinami keturi pagrindiniai bendradarbiavimo karinėje srityje projektai Baltijos valstybėse – Baltijos batalionas (BALTBAT), kuris jau nustojo egzistuoti, Baltijos jūrų eskadrilė (BALTRON), Baltijos oro erdvės stebėjimo tinklas (BALTNET) ir Baltijos gynybos koledžas (BDC). Problemos, kurios kyla bendradarbiavime gynybos srityje tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos, yra susijusios su finansavimu, kadangi ne visus projektus Baltijos valstybės yra pajėgios pačios finansuoti.

Perspektyvos

Baltijos valstybių vieningumui ir kartu bendram tapatumui išlikti įtaką daro išoriniai veikėjai. Pirmiausia JAV buvimas Europoje. Vašingtonas kol kas buvo suinteresuotas Baltijos valstybių vieningumu, turint omenyje siekį šias valstybes paversti geopolitine sąsaja su Rusija ir Vakarų valstybėmis. Bendradarbiavimui tarp Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių skatinti JAV yra inicijavusi e-PINE programą. Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis irgi daugiausiai vykdomas daugiašalių pagrindu, „NB8“ (Šiaurė-Baltija) formatu.

Be to, Rusijos veiksnys, o tiksliau Rusijos kaip grėsmės šaltinio vaizdinys Baltijos valstybėse, veikia kaip skatinantis Baltijos valstybių vieningumą veiksnys. Nepaisant to, jog Maskva linkusi vykdyti skirtingą politiką Estijos, Latvijos ir Lietuvos atžvilgiu, ji yra vienodai traktuojama kaip potencialus grėsmės šaltinis visose trijose Baltijos valstybėse. Galima pridurti, kad Baltijos valstybės nesugeba efektyviai išnaudoti regioninių ir tarptautinių organizacijų (Baltijos jūros valstybių tarybos, ES, NATO) mechanizmų sureguliuoti santykius su Rusija, kaip padarė Suomija, inicijuodama ES Šiaurės Dimensijos programą.

Šiuo metu yra plėtojama Lietuvos strateginė partnerystė su Lenkija, Estijos suartėjimas su Suomija. Vis dėlto Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė išlieka deklaratyvaus pobūdžio ir neužpildoma realiu turiniu, o Estija kol kas dar nėra priimta į jokią bendrą Šiaurės šalių instituciją.

Estija, Latvija ir Lietuva vis dar kaip vienas darinys, kuriame veikia daugybė regioninių traukų. Siekiant efektyvios narystės ES ir NATO, Estija, Latvija bei Lietuva kaip mažosios valstybės privalės savus tikslus realizuoti bendradarbiaudamos su kitomis šių organizacijų narėmis, kurių tikslai labiausiai sutaps. Lietuvos pasirinkta aktyvi užsienio politikos kryptis į artimąją ES kaimynystę ne visai sutampa su Estijos ar Latvijos prioritetais. Klausimas, kaip Lietuvos aktyvi užsienio politika šia kryptimi toliau plėsis, nes kol kas tai labiau lieka politinio lygmens žaidimas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras