Šiandien Kinija yra įvardijama kaip viena iš sparčiausiai augančių pasaulio galybių, potencialia ateities supergalybe, vienareikšmiškai galinčia tapti tiek konkurente JAV galių balanse, tiek pralenkti JAV hegemonės vaidmenį tarptautinių santykių plotmėje.

Kinijos potencialus galios vaidmuo ateityje jau yra neginčytinas. Šios šalies staigus ekonominis šuolis ir tolimesnės ekonominės galios stiprinimas suponuoja atitinkamą Kinijos energetinių išteklių užsitikrinimo politiką, kurioje dalyvauja nemažai stiprių varžovų. Todėl Kinijos pasirinktą energetinę politiką galima įvardinti kaip pragmatiškai vykdomą energetinių išteklių saugumo politiką visame pasaulyje.

Kinijos energetiniai poreikiai

Kinijos valstybė  yra antra pagal dydį energijos vartotoja pasaulyje (po JAV). Kinija importuoja apie 46 proc. jai reikalingų naftos resursų iš Persijos įlankos: daugiausiai iš Saudo Arabijos, Irano ir Omano. Kinijos auganti ekonomika (apie 7-8 proc. kasmet), sparti urbanizacija, išaugęs eksporto procesas ir, netgi teigiama, kinų automobilių poreikis, numato ir šios valstybės padidėjusius ir didėsiančius energetinių ir kitų natūralių išteklių poreikius. Jeigu prieš 20 metų Kinija buvo pagrindiniu Rytų Azijos naftos eksportuotoju, šiandien ji yra jau antra pagal dydį pasaulio naftos importuotoja.

Išaugę energijos poreikiai apima ir vykdomą Kinijos užsienio politiką. Dar XX a. 6 dešimt. ekonomiškai ir politiškai izoliuota Kinija siekė ekonominio savarankiškumo vykdydama uždarą, planingos ekonomikos, kuri nepriklausytų nuo importuojamų žaliavų, strategiją. Šiandien Kinija yra priversta modifikuoti savo požiūrį tiek į ekonomikos vystymo, tiek į užsienio politikos strategiją. Strateginė modifikacija akivaizdi stebint Kinijos valstybės pastangas apsaugoti energijos ir natūralių žaliavų išteklius visame pasaulyje. Kinijos augančių investicijų skaičius ir politinių santykių stiprinimas su energetinės produkcijos šalimis atspindi atitinkamą ekonominį pažeidžiamumą ir šios valstybės siekį užsitikrinti saugumą, diversifikuojant energetinius išteklius, o ne vien tradiciškai remtis Vidurio Rytų energetikos šaltiniais.

Kinijos energijos išteklių apsauga reikalinga ne tik dėl permanentinio šalies ekonomikos augimo, bet ir dėl šiuo augimu grindžiamo socialinio šalies stabilumo bei Kinijos komunistų partijos išlikimo valdžioje.

Kinijos energetinių išteklių saugumas

Paskutiniai įvykiai Lotynų Amerikos regione atsispindi ir viešajame diskurse – atidžiai stebimi radikalūs Venesuelos prezidento Hugo Chavezo pareiškimai JAV politikos atžvilgiu, naujosios Bolivijos vyriausybės planai nacionalizuoti šalies gamtinius išteklius ir pan. Lotynų Amerikos regionas šiandien atidžiau priverčia suklusti tarptautinę bendruomenę. O vykstančiose energetinio saugumo užsitikrinimo varžybose tiek Venesuelos (penktos pagal dydį pasaulio naftos išteklių turinčios valstybės), tiek Bolivijos (antros po Venesuelos minėtų išteklių atžvilgiu) grasinimai „užšaldyti“ potencialų naftos eksportą turbūt labiausiai neramina JAV.

Susirūpinimą didina ir minėtas augantis Kinijos energijos poreikis, kurio ateityje nesugebės patenkinti vien Rusijos Sibire nutiestas dujotiekis, pagal šių metų kovo mėnesį įvykusį Rusijos ir Kinijos susitarimą. Kinijos interesai Vakarų pusrutulyje JAV traktuojami kaip Kinijos iššūkis regione, kuriame istoriškai dominuoja JAV. Lygiagrečiai šalia bendradarbiavimo su Kanada, Brazilija, Kolumbija, Peru ir Ekvadoru, Kinija stiprina santykius ir su akivaizdžiai antiamerikietišku Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu bei kairiųjų vyriausybe Bolivijoje. Kinijos pastangos išnaudoti naftos ir dujų išteklių rezervus Kubos šiaurės vakarų pakrantėje netoli Floridos stiprina JAV susirūpinimą dėl Kinijos potencialiai keliamos grėsmės JAV „minkštojo“ saugumo energetiniam sektoriui.

Akivaizdu, jog Kinijos užsienio politika grindžiama Kinijos beprecendentiniu energijos bei naftos resursų poreikiu. Tuo pačiu Pekinas griauna JAV pastangas riboti pasaulio valstybių sandėrius su vadinamaisiais „rogue“ režimais: Kinija sparčiai vysto ir sudaro naujus naftos importo susitarimus pradedant Iranu, dar vienu JAV priešininku, ir baigiant Sudanu bei Angola. Kinijos valstybės tipiškas požiūris į diplomatinius santykius ignoruoja vyriausybės legitimumo, žmonių teisių ir kitus politinius aspektus santykiuose su tokiomis valstybėmis kaip Iranas, Sudanas, Libija ir Angola.

Tokia kontraversiška Kinijos veikla neramina Vašingtoną, todėl šiandien deklaruojama tai, jog viena iš JAV ir jos sąjungininkių užduočių tampa užtikrinti, kad Kinijos energijos resursų paieška kontraversiškai vertinamose valstybėse nepakenks tarptautinės bendruomenės saugumui ir stabilumui. JAV prieštarauja Kinijos globaliai energetinei strategijai, teigdama, jog Kinija nepaklūsta tarptautinėms naftos rinkos taisyklėms.

Kinijos energetinio saugumo veikla senajame žemyne taip pat susilaukia atitinkamo tarptautinės ir regioninės bendruomenės dėmesio.

Iranas, kurio vykdoma branduolinė politika šiandien yra pasaulio dėmesio centre, vis dar išlieka pagrindiniu naftos eksportuotoju Kinijai (apie 28 proc. visų importuojamų išteklių), kuri garantuoja palaikymą Irano vykdomos branduolinės politikos atžvilgiu Saugumo Tarybos potencialių sankcijų atveju.

Šių metų kovo mėnesį pasirašytas ilgai lauktas Kinijos susitarimas su Rusijos valstybe dėl dujotiekio Sibire tiesimo. Rusijoje ilgą laiką labiausiai baimintasi dėl Kinijos vykdomos energetinių išteklių užsitikrinimo veiklos Tolimuosiuose Rytuose bei Sibire, Uzbekistane, Kazachstane, Azerbaidžane, t.y. tradicinėje Rusijos valstybės įtakos zonoje. Bet iš kitos pusės Maskvą ramina tai, jog Kinijos priklausomybė nuo importuojamų energetinių išteklių neleis šiai valstybei vykdyti dviprasmiškos ar užkulisinės energetinės politikos Rusijos, kaip potencialios energetinių išteklių tiekėjos, užnugaryje. Todėl jau šiandien prognozuojama, kad energetiniai santykiai tarp Maskvos ir Pekino taps dar labiau prioritetiniai, atsižvelgiant į Kinijos minėtą energetinių išteklių poreikių didėjimą.

***

Kinijos aktyvi veikla apsaugant energijos išteklius visame pasaulyje susilaukia vis daugiau atgarsių tarptautinėje bendruomenėje. JAV, įsitraukusi į globalią kovą su terorizmu, ypač susirūpinusi Kinijos vykdoma veikla Azijoje, Centrinėje ir Lotynų Amerikoje.

Spartus Kinijos ekonominis ir galios augimas jau nebetraktuojamas tik regioniniais terminais. Šios valstybės ekonominė įtaka persipynusi su tarptautine politine įtaka ir kartu su karinės galios augimo potencija numato, jog Kinijos augimas turės pasaulinio masto pasekmių.

Šiandieninės Kinijos valstybės veiksmai rodo nuoseklias intencijas nesiekti hegemono vaidmens tarptautiniuose santykiuose ar tuo labiau destabilizuoti, ar kitaip kliudyti egzistuojančiam tarptautiniam jėgų balansui. Kinijos aktyvi energetinių išteklių saugumo politika visame pasaulyje iliustruoja šios valstybės siekius išlaikyti savo „galios taikingo iškilimo“ poziciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.