Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Gilesas Merrittas. Paskutinis Europos šansas

2010 10 14

Svarbiausias dalykas, paaiškėjęs po paskutinio Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimo, tai – smukusi ES reputacija. ES buvo politinis eksperimentas, kuriuo žavėjosi visas pasaulis, ji mėgavosi didžiule pagarba ir lyderyste, ypač dėl visuotinės įtakos kovojant su klimato pokyčiu ir trečiojo pasaulio šalių skurdu. Dabar ES atsidūrė tarp kylančių pasaulio galių, o įvaizdis smarkiai sumenko. Ji tapo lėto augimo zona, kurios narės nebebendradarbiauja dėl trumparegiškos kaimynų elgetų taktikos, kuri stumia į pavojų eurą.

Žinoma, būtų neteisinga teigti, kad Europa staiga tapo politiniu užkampiu. Tačiau tiesa, kad europiečiai turėtų atidžiai pasižiūrėti į save ir kur jie patys bus po 40 metų, jeigu taip tęsis ir toliau. Tai, ko reikia šiandien, yra aiškus Europos interesų ir jos atsakomybės apibrėžimas. Europai svarbus šimtmečio tikslas, atmetus viską, ko nereikia. Taip pat moraliniai standartai, kurie nukreiptų jos veiksmus teisinga linkme, ir lyderystės susigrąžinimas.

Būtent šie interesai ir yra pirmas žingsnis į naują Europos naratyvą, pasakojimą, kuris pakeistų tokius šūkius kaip „daugiau jokio karo“, „viena rinka ir viena valiuta“. Gyvename staigių pokyčių pasaulyje, todėl mūsų tikslas nėra, pasak autoriaus, ginti tai, ką turime. ES strateginiai interesai (taip pat ir šalių narių) negali būti pasiekti sąjungos viduje ir apriboti jos sienų.

Saugumas yra akivaizdus prioritetas ir tai reiškia sugebėjimą sumažinti įtampas ekonominėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Arabų pasaulis ir Afrika būtų esminės problemos, kurias Europai reikia spręsti, su karinguoju islamu, pabėgėlių urbanizacija, labai greitai augančiu Afrikos gyventojų skaičiumi.

Taip pat Europai bus svarbu formuoti visuotinės tvarkos taisykles. Jos darbotvarkėje vyravo tokios problemos kaip klimato kaita, kaip pagerinti bankų ir finansinį reguliavimą, tačiau dabar reikia susitarimų dėl tokių resursų kaip angliavandenilis, mineralai, taip pat dėl žemės ūkio. Šiandien, kai ekonomikos varžosi dėl rinkų, o ne dėl teritorijų, intelektinės nuosavybės teisės, prekyba ir investavimas turi būti valdomi visuotiniais susitarimais. Prieš padedant kitiems, reikia pasiekti konsensusą tarpusavyje ir tik tada veikti kolektyviai.

Europos politikos formuotojai turi iš anksto nuspręsti, ko jie nori, ir tada to siekti. Sumaištis vis dar supa Europos fragmentuotą ir todėl silpną reprezentaciją tarptautinėje arenoje. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, G-20 ir G-8 yra problemiškos šiuo klausimu.

Trumpalaikis iššūkis yra labai skirtingos nacionalinės ekonomikos. Euro zonos krizė nėra praeinamas tarpsnis, tai – rimtos ligos simptomas. Pagalba Graikijai, panašaus likimo grėsmė Ispanijai, Portugalijai ir Airijai reikalavo sutelktumo, tačiau nebuvo išspręstas pagrindinis ekonomikų disbalansas tarp euro zonos valstybių. Tik fiskalinė sąjunga gali tą padaryti, bet mokesčių dydžiai ir apmokestinimas yra šventa karvė, apie kurią suverenios vyriausybės atsisako diskutuoti.

Ilgalaikis iššūkis Europai yra demografinis. Galbūt atsiras sprendimai padėti nukentėjusiam ES konkurencingumui, silpnoms inovacijoms, mažėjančiai gamybai, netinkamam švietimui, augančiam nedarbui, tačiau nėra sprendimo Europos senėjimui.

Esminis aspektas – Amerika veikia ryžtingai, o ES – ne. Europa turi moralinį pagrindą teigti, kad Amerika atsitraukė nuo minėtų problemų dėl savo veiksmų Irake ir Afganistane. Europos lyderystė, kalbant apie klimato pokytį ir plėtros pagalbą, tinkamai išnaudojama galėtų būti pagrindas naujam moraliniam autoritetui. Tačiau šalys nelabai linkusios pasinaudoti šia galimybe. Momentas yra palankus Europos politiniams lyderiams apibrėžti, koks turėtų būti ES vaidmuo ir kodėl.

Pagal 2010 m. spalio 11 d. portalo  www.project-syndicate.org   informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras