Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sausio 13-oji ir kur baigiasi Europa

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2010 10 18

1989 – 1990 m. laikotarpis lėmė esamos ir būsimos Europos savivoką.

Lietuvai čia teko neproporcingai didelis vaidmuo.

Pažvelkime atgal – o ką, jei mūsų šalis, mūsų drąsūs ir dori žmonės nebūtų aukojęsi ir atlaikę išmėginimų?

Jei nebūtų pakakę ryžto rinkimuose ir žmonių išrinktoje Aukščiausiojoje Taryboje? Jei nebūtų gimusi ir nugalėjusi Sausio 13-osios valia nesitraukti? Neišduoti savęs ir dar kur kas didesnių dalykų?

Šiandien Europos žemėlapis būtų kitoks.

Sovietija, kaip nors federaciškai – konfederaciškai įsivardinanti Rusija, būtų likusi senose valdose patenkintoms Vakarų demokratijoms nelabai prieštaraujant. Svarbioji Europos dalis (taip apie save mananti) būtų pasitenkinusi ištiesdama ranką Lenkijai, Čekoslovakijai, galbūt Jugoslavijai, džiugiai švęsdama Berlyno sienos griūtį ir Vokietijos susivienijimą. Toliau – eilinį kartą „persikraunančios“ Rusijos reikalas. Ir būsimoji Europos siena sutampanti su Lenkijos šiaurės rytų siena.

To mąstymo dar nemaža yra išlikę. Antai ir švenčiant „Solidarumo“ pergalę, ir Berlyno sienos pašalinimą, ir Rytų Vokietijos grįžimą į demokratiją, kiek tolesnė Baltijos bei Rytų Europa paprastai lieka nereikšminga, antraeilė, lyg nekovojusi už tuos pačius idealus, neprisidėjusi prie anų pergalių. Taip ir tęstųsi, o Rusijai dar likus visose Stalino raudonai uždažytose teritorijose, apskritai būtume Europos nulis, įdomūs nebent krepšiniu. Falsifikuota „Naujoji pasaulio tvarka“ – taip vadintųsi mūsų kalėjimo antspaudas.

Sausio 13-oji lėmė ne vien tai, kas posėdžiauja Atkuriamojo – ar Liaudies – Seimo rūmuose, kur po tos dienos lieka ar ko siekia (arba palaužta nebesiekia) Lietuva, bet ir kaip nuo tol pasauly žvelgiama į visas SSRS pavergtas tautas, kurioms pripažįstamos arba nepripažįstamos tautų teisės.

Buvom išsišokėliai, sukilėliai prieš rutiną, ėjom už visų – jūsų ir mūsų – laisvę prieš nirštančius ir pralaiminčius diktatorius. Ir už Vakarų Europos, visos Europos laisvę, už demokratinę civilizaciją, kuri laimi ne tankais, bet savo vertybiniu tikėjimu plintančiu žemėje, kaip kadaise vergvaldžių imperatoriai liovėsi persekioję ir priėmė krikščionybę.

Tęsis laisvės plėtra, ar bus atmesta?

Štai ką reiškė Sausio 13-oji – lūžis į vieną ar kitą pusę. Misija, kad istorija tęstųsi. Geležinė uždanga plėšiama toliau į vergvaldijų erdves. Laisvė ir garbė, kad jos nenyktų.

Ar sugebame, ar drįstame tai suvokti?

Ar susitelksime taip minėti? Beliko pustrečio mėnesio.

Sausio 13-osios didvyriai ėjo žinodami širdimi, jusdami siela, už ką jie eina, kodėl taip reikia. Už geresnį pasaulį, kuriame netriumfuos niekšybė, o žmonės ir tautos nebus žeminami. Tai bendras reikalas. Už jį atiduota gyvybės; Vilniuje už Berlyną, Paryžių ir Londoną, kad dar patrauktų kaip demokratijų sostinės nesižeminančios prieš aną blogio imperiją. Štai ką privalu priminti sau ir visiems.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (113)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (140)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras