Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija nori formalizuoti santykius su Europos Sąjunga

2010 10 20

Prieš pirmadienį (spalio 18 d.) vykusį Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą Dovilyje, Prancūzijoje, Maskva reikalavo reguliaraus dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) komitete, atsakingame už bloko užsienio politiką. Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius prie ES, teigė, kad rusai nori, kad Rusija ir ES gebėtų priimti bendrus sprendimus, kad būtų atitinkami mechanizmai, kurie įgalintų rusus imtis bendrų žingsnių.

Tokie planai būtų labai svarbus ES ir Rusijos santykių pokytis, kurie buvo sustingę 27 bloko šalims pasidalijus dėl to, kaip elgtis su Rusija. Jie taip pat galėtų vesti link Rusijos siūlomos naujos saugumo architektūros, t. y. būtų poslinkis link rusų svaresnio žodžio Europos strateginiuose klausimuose. Kaip teigia V. Čižovas, rusai nori formalizuotų santykių su ES, kad jie būtų efektyvesni.

Atrodo, Vokietija jau pasirengusi eiti šiuo keliu. Po birželio mėnesį įvykusio  susitikimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasiūlė įsteigti ES ir Rusijos politinio ir saugumo komitetą, kurį sudarytų Rusijos ir ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir ES vyriausioji atstovė užsienio ir saugumo klausimais. Šis pasiūlymas bloko viduje sukėlė šoką. Iki dabar Vokietijos vyriausybė linko į ekonominį bendradarbiavimą su Rusija ir vykdė pragmatišką politiką. Analitikų teigimu, A. Merkel suvokė, kad ES reikia saugumo santykių su Rusija, kadangi NATO ir Rusijos tarybos stiprinimas niekur nejuda. Be to, pasak Vokietijos ir Rusijos diplomatų, A. Merkel yra užmezgusi artimesnius santykius su D. Medvedevu, kai su Vladimiru Putinu siejo sudėtingi santykiai.

Visgi tikimasi, kad Rusija kažką duos mainais už priėjimą prie ES institucijų. Birželio mėnesį A. Merkel D. Medvedevui sakė, kad Vokietija nori Rusijos pagalbos sprendžiant besitęsiantį Padniestrės konfliktą, kuris yra ES nestabilumo šaltinis Europos pietrytiniame pasienyje. Padniestrė yra valdoma prorusiško nacionalistinio judėjimo, siekiančio nepriklausomybės nuo Moldovos. Taip pat regione yra dislokuota daugiau nei tūkstantis rusų karių  „saugumo sumetimais“.

Analitikai teigia, kad Vokietija šiuo metu vykdo dviejų krypčių strategiją su Rusija: Vokietija pasirengusi dialogui dėl D. Medvedevo saugumo pasiūlymo ES lygmeniu, kita vertus, Rusija turėtų imtis veiksmų dėl Padniestrės. Jei ten įvyks tam tikra pažanga, tada Rusija siųstų signalą ES, kad ši gali imtis veiksmų šiame konflikte.

Pasak V. Čižovo, susitikimas Dovilyje yra svarbus, kadangi Prancūzija ir Vokietija laikomos Europos integracijos lokomotyvu. Be to, pasak Prancūzijos diplomatų, šalies prezidentas Nicolas Sarkozy taip nori įtvirtinti suartėjimą su Rusija. Pasak analitikų, geresnių ES ir Rusijos santykių raktas yra Vokietija, artimiausia politinė ir ekonominė Rusijos partnerė bloko viduje.

Susibūrimas Dovilyje yra pirmas trišalis susitikimas po 2005 m., kai A. Merkel pakeitė Gerhardą Šrioderį kanclerio poste. Kaip ir buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, G. Šrioderis reguliariai lankėsi trišaliuose susitikimuose. Jie vyko nesikonsultuojant su kitomis ES valstybėmis narėmis, todėl sulaukė kritikos iš kelių bloko šalių, ypač Lenkijos ir Baltijos valstybių. Jos baiminosi, kad bus pakenkta jų saugumui, jei Rusija, Prancūzija ir Vokietija atgaivintų įtakos sferų politiką. Taip Vokietijos ir Lenkijos santykiai suprastėjo, tačiau A. Merkel tapus kanclere situacija pagerėjo.

Visgi, kaip teigė V. Čižovas, glaudūs ryšiai tarp Briuselio ir Maskvos per naktį neužsimegs.

Pagal 2010 m. spalio 17 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras