Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES diplomatija: „Vienas veidas, vienas telefono numeris, vienas balsas“? (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 10 22

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – tai nauja Europos Sąjungos (ES) diplomatinė institucija, kartais dar vadinama ES užsienio reikalų ministerija. Sukurti šią tarnybą įpareigoja pernai įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Joje numatyta, kad EIVT padės formuoti bendrą ES užsienio bei gynybos politiką ir koordinuos ES ambasadų darbą daugiau kaip 130 šalių. Iš tiesų ES noras turėti vieningai apibrėžtus ir visų ES šalių bendrą valią atspindinčius interesus ir juos realizuojančią tarnybą yra nesunkiai paaiškinamas. Šiandieninėje tarptautinėje arenoje formuojasi naujos globalios jėgos, JAV vis labiau domisi ne Europa, o kitais regionais, taigi ES, norėdama išlaikyti savo įtaką pasaulyje, turi imtis kolektyvinių veiksmų užsienio politikos ir diplomatijos srityse.

ES užsienio politikos moto „Vienas veidas, vienas telefono numeris, vienas balsas“ skamba gražiai, tačiau įgyvendinti vieningų Europos išorės veiksmų viziją nebus lengva. Visų pirma ES neturi vieno veido. Tai įrodo Kosovo pavyzdys: iš 27 Bendrijos narių Kosovo nepriklausomybę yra pripažinusios tik 22 valstybės. Madridas Kosovo nepriklausomybę netgi pavadino tarptautinės teisės pažeidimu, baimindamasis, kad Kosovo pripažinimas gali sukelti „sniego gniūžtės“ efektą ir paskatinti Ispanijos susiskaldymą tautiniu pagrindu. Šis pavyzdys rodo ne tik tai, kad Bendrijai bus sunku priimti vieningus, visas šalis tenkinančius sprendimus užsienio politikos klausimais, o ir tai, kad ES valstybių užsienio politika yra glaudžiai susijusi su jų vidaus politika, o pastarąją kiekviena valstybė stengiasi formuoti savarankiškai.

Garsusis buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio klausimas „Kokį numerį aš turėčiau rinkti, jei norėčiau paskambinti Europai?“, atsiradus EIVT, tarsi turėtų būti išspręstas, tačiau iš tikrųjų situacija yra kitokia. Dauguma ES valstybių ir toliau norėtų, kad konkrečiu užsienio politikos klausimu joms būtų skambinama tiesiogiai. „Šalys narės šiandien dar nenori vieno telefono numerio. Jos nepasiruošusios atsisakyti tiesioginio skambučio“, – teigia Europos Parlamento (EP) užsienio reikalų komiteto narė Franziska Brantner.

Trečioji ES užsienio politikos moto dalis – vienas balsas – taip pat kelia abejonių. ES narių tarpusavio derybos svarstant užsienio politikos, gynybos ar diplomatijos klausimus gali pareikalauti daug brangaus laiko, o tikimybė, kad rezultatas taip ir nebus pasiektas, yra gana didelė. Europos politikos centro analitikas Antonio Missiroli teigia, kad „išskyrus prekybos sritį, kur visos 27 ES šalys kalba vienu balsu ir susitelkia dėl bendrų interesų, Europa rizikuoja globalioje arenoje tapti pernelyg atstovaujanti ir per mažai vykdanti“.

Be to, gana sunku įsivaizduoti, kaip ES pavyks kalbėti vienu balsu tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, kaip vienbalsę ES poziciją reikėtų traktuoti žvelgiant į G-20 grupės sudėtį? G-20 grupę sudaro 19 ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių ir ES atstovai. Keturios iš šių 19 valstybių yra ES narės. Ar tai, kad G-20 grupės susitikimuose ES dalyvauja kaip atskiras subjektas šalia Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos, yra Europos, kalbančios vienu balsu, požymis?

Taip pat kyla klausimas, ar ES turėtų tapti nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Jei taip, ką reikėtų daryti su dviem dabartinėmis nuolatinėmis Saugumo Tarybos ir ES narėmis – Didžiąja Britanija ir Prancūzija? Diskusiją dar labiau paaštrintų tai, kad abi šios valstybės Saugumo Taryboje suteikia Europai neproporcingą galios svertą: net jeigu nuolatinės narės būtų parenkamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių ar BVP rodiklį, ES negalėtų tikėtis 2 nuolatinių ir 1 ar 2 nenuolatinių balsų Saugumo Taryboje.

Apžvalgininkai teigia, kad „vieno veido, vieno numerio ir vieno balso“ EIVT nesugebės sukurti ir dėl mažai patirties užsienio politikos srityje turinčios vadovės. Ja tapo baronienė Catherine Ashton iš Didžiosios Britanijos, anksčiau ėjusi ES prekybos komisarės pareigas. Dabar C. Ashton užima du postus tuo pačiu metu: ji yra vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos viceprezidentė. C. Ashton paskyrimas nustebino daugelio šalių atstovus, tačiau daugiausia kritikos britė sulaukė iš vokiečių ir prancūzų. Jų teigimu, nepatyrusi vyriausioji įgaliotinė gauna instrukcijas iš Didžiosios Britanijos, tai lemia didelį britų tarnautojų skaičių EIVT ir kelia pasipiktinimą dėl šioje diplomatinėje tarnyboje neproporcingai mažai atstovaujamų kitų ES šalių.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris, prieš dešimt metų pasiūlęs sukurti Europos diplomatinę tarnybą, teigia, kad teoriškai viskas atrodė idealiau, negu šiandien yra iš tikrųjų. Vis dėlto jis tebėra nusiteikęs optimistiškai: „EIVT nėra ideali, bet vaikas jau gimė, garsiai šūkauja, gerai atrodo, turi vardą, o dabar privalo augti ir išsikovoti pripažinimą.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras