Spalio 19 d. Dovilyje, Prancūzijoje, vykusiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išreiškė viltį, kad po daugelio aklavietės metų galimas proveržis dešimtmečių senumo konflikte tarp Moldovos centrinės vyriausybės ir separatistinio prorusiško Padniestrės regiono.

D. Medvedevo teigimu, įvyko būtinos rinkimų procedūros ir yra puiki galimybė viską pradėti iš naujo. Be to, sėkmė priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo pačios Moldovos, Padniestrės, Rumunijos ir ES pozicijų. Tačiau analitikai išlieka skeptiški, jie teigia, kad Kremlius naudojasi konfliktu kaip koziriu norėdamas įsiteikti Briuseliui ir gauti daugiau įtakos priimant ES sprendimus.

Iki Antrojo pasaulinio karo Moldova, išskyrus Padniestrę, buvo Rumunijos teritorijos dalis ir du trečdaliai jos gyventojų kalba rumuniškai. D. Medvedevo Rumunijos, kaip galimos konflikto sprendimo dalyvės, paminėjimas nustebino, kadangi iki šiol Maskva siekė išstumti Bukareštą iš derybų proceso. Dabartinis derybų formatas yra žinomas kaip 5+2, į kurį įeina Moldova, Padniestrė, Rusija, Ukraina ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija). JAV ir ES yra stebėtojos derybose.

Neaišku, ar D. Medvedevo komentaras yra Rumunijos kvietimas prisijungti prie derybų. O Rumunija šaltakraujiškai sureagavo į jo komentarą. Šalies Užsienio reikalų ministerija „Radio Free Europe / Radio Liberty“ pareiškė, kad pagal Rumunijos poziciją dabartinis derybų formatas yra vienintelė perspektyva siekiant sprendimo. Be to, Rumunija yra „įtraukta į 5+2 formatą“ dėl savo kaip ES valstybės narės statuso.

Politikos analitikas Viktoras Sokoras yra skeptiškas dėl D. Medvedevo pasiūlymo Rumunijai.  Pasak jo, Rusijos prezidento komentaras apie Rumuniją yra gryna diversija. Iš D. Medvedevo pastabos galima suprasti, kad privačiose diskusijose Dovilyje ir prieš jas rusai kaltino Rumuniją dėl aklavietės Padniestrėje. Maskva siekia įtraukti Rumunijos veiksnį, kad sukeltų sumaištį ir kartu pasiteisintų dėl savo nelankstumo.

ESBO remtose derybose nė karto nebuvo išspręstas konfliktas, nes Padniestrė atsisako perleisti savo nepriklausomybę Kišiniovui ir kaip garanto reikalauja palikti rusų karius regione. Maskva nuolat ekonomiškai, politiškai ir kariniu būdu rėmė Padniestrę, tačiau nepripažino jos nepriklausomybės. JAV ir ES kaip stebėtojų įtraukimas mažai prisidėjo prie teigiamų pokyčių derybose tarp Kišiniovo ir Tiraspolio.

Padniestrės klausimas buvo atnaujintas birželio mėnesį D. Medvedevo ir A. Merkel susitikime dėl ES ir Rusijos politinio ir saugumo komiteto steigimo. Vokietijos kanclerė reikalavo bendrų ES ir Rusijos veiksmų užbaigti konfliktą ir ragino Maskvą išvesti karius iš separatistinio regiono. Mainais Rusija siekia įtakingesnio balso priimant ES užsienio politikos sprendimus. Analitikų teigimu, Vokietija spaudžia Rusiją dėl Padniestrės, norėdama įrodyti skeptiškoms ES valstybėms narėms, kad Maskva gali būti patikima partnerė. Be to, analitikas V. Sokoras atskleidžia dilemą: nors Vokietijos iniciatyva gali duoti vaisių Padniestrėje, tačiau gali būti nuodinga ES, kuri išlieka susiskaldžiusi dėl Rusijos politikos.  Iki šiol Rusija nepateikė pozicijos dėl Vokietijos iniciatyvos  dėl keleto priežasčių, tačiau pirmiausia ES nepatvirtino šios Vokietijos iniciatyvos.

Kita priežastis – artėjantys rinkimai Moldovoje, kurią daugiau nei metus valdė provakarietiškas ir prorumuniškas aljansas, kuris neseniai susiskaldė. Analitikų teigimu, Maskvai pavyko sėkmingai atskirti keturias partijas, sudarančias koaliciją.  O griežtai prorusiška Komunistų partija, esanti opozicijoje, giriasi didžiule infrastruktūra, gebančia pasiekti kaimo rinkėjus.

Visgi, nepaisant priešingų pasirodymų, V. Sokoro teigimu, Maskvos pozicija dėl Padniestrės, ypač dėl karių išvedimo, yra iš esmės nepakitusi.

Pagal 2010 m. spalio 24 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.