Rusijoje vyksta populiarumo kova, kurioje susitinka „energingas vyrukas“ premjeras ir „techninis specialistas“ prezidentas. Prezidento rinkimai Rusijoje yra numatyti 2012 m. Prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino dalyvavimas žiniasklaidoje vis labiau panašėja į įvaizdžių varžybas, tartum rinkimų kampanija jau būtų prasidėjusi. Svarbus konkurentų populiarumo reitingas. Rusijoje trūkstant viešosios politikos, nacionalinio lyderio populiarumas yra esminis.

Egzistuoja įvaizdžių ir veiksmų paralelės. Praėjusį rugpjūtį televizijos žiūrovai stebėjo V. Putiną, keliaujantį po Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus nauju Rusijoje pagamintu automobiliu „Lada Kalina“. Spalio 11 d. D. Medvedevas sukūrė žiniasklaidos sensaciją pakviesdamas savo svečią Kalifornijos gubernatorių Arnoldą Švarcnegerį pasivažinėti senovine „Čaika“. Rugsėjo 6 d. V. Putinas kalbėjo Valdajaus politinio diskusijų klubo nariams. O štai rugsėjo 10 d. D. Medvedevas atidarė pasaulio politinį forumą Jaroslavlyje. Spalio 11 d. D. Medvedevas neoficialiai susitiko su Rusijos roko muzikantais ir tai buvo akivaizdus priešnuodis draugiškam V. Putino susitikimui su grupe Rusijos aktorių ir muzikantų gegužės 29 d.

Egzistuoja ir įvaizdžių skirtumai. V. Putinas yra energingas vyrukas, prižiūrintis ambicingą infrastruktūros projektų plėtrą energetikoje, kosminėje erdvėje ir tiesiant kelius. Jis taip pat padeda spręsti socialines gyventojų problemas. D. Medvedevas atrodo patyręs techninis specialistas su socialiniu tinklu „Twitter“ ir remiantis tokius inovacijų projektus kaip Skolkovas.

Yra ir apmaudžių įvaizdžio klaidų. Per savo susitikimą su aktoriais ir muzikantais V. Putinas apsimetė nepažįstantis Jurijaus Ševčiuko, žymaus roko muzikanto iš Sankt Peterburgo, kuris premjero paklausė apie politinės laisvės stygių Rusijoje.

Kyla klausimų, kas slepiasi po tokiais įvaizdžiais. Skolkovas atrodo kaip didžiulis plėtros projektas, ne itin novatoriškas ar pažangus. Tai – D. Medvedevo iniciatyva. V. Putinas, priešingai, sprendžia paprastų žmonių problemas, tų, su kuriais susitinka, ar tai trūktų vietos vaikų darželiui, ar kaimo nesiektų šalia einantis dujotiekis.

Asmeninis populiarumas legitimizuoja V. Putino politiką, ar tai būtų 13 proc. pajamų mokesčio įvedimas, ar kova su terorizmu, ar gubernatoriaus rinkimų panaikinimas, ar spaudos slopinimas. Kad išlaikytų savo aukštus reitingus, jis griežtai kalba apie oponentus tiek tarptautinėje, tiek vidaus politikoje. Energingo vyruko įvaizdis pasirodė sėkmingas ir yra toliau naudojamas.

Bet per V. Putino stabilumo dešimtmetį subrendo nauja rusų karta, kuriai rūpi internetas, naujosios technologijos. D. Medvedevas yra jaunesnis, lankstesnis, jam labiau rūpi naujovės. Jo populiarumo reitingai aukšti tiek šalies viduje, tiek užsienyje. D. Medvedevas yra jaunas, rašo į „Twitter“, klausosi roko muzikos ir atrodo išmanantis moderniąsias technologijas. Jo, kaip techninio specialisto, įvaizdis taip pat pasirodė sėkmingas. Taigi šie įvaizdžiai yra skirtingi ir nukreipti į atitinkamą auditoriją, tam tikras rinkėjų grupes.

Pagal 2010 m. spalio 25 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.