Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vengrų mažumų klausimas Slovakijoje ir Rumunijoje (5)

Stanislovas Stasiulis
2010 11 05

Po pavasarį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ ir jos lyderio premjero Viktoro Orbáno žingsnių buvo gegužės 26-ąją priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1-osios. Naujajame įstatyme numatoma, kad apie 3,5 mln. užsienyje gyvenančių etninių vengrų galės siekti gauti Vengrijos pilietybę, jei įrodys savo vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą. Tai palengvins pilietybės suteikimą etniniams vengrams, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse, tačiau jiems nebus suteikta teisė dalyvauti rinkimuose, todėl įstatymas turės labiau simbolinę reikšmę. Nepaisant to, daugeliui vengrų šis naujosios Budapešto vyriausybės žingsnis turi ir istorinę prasmę: praėjo devyniasdešimt metų nuo Trianono sutarties, kuri sumažino Vengrijos teritoriją, o milijonus vengrų paliko už savo valstybės ribų.

Atrodytų, šis Vengrijoje priimtas dvigubos pilietybės įstatymas nesiskiria nuo daugelyje kitų Europos valstybių galiojančių įstatymų. Septyniose Europos Sąjungos valstybėse galioja panašūs įstatymai, kurie suteikia žmogui, gyvenančiam užsienyje, teisę gauti pilietybę, jei jis ar jo giminaičiai anksčiau buvo tos šalies piliečiai. Septyniolika Europos Sąjungos valstybių numato galimybę gauti kitos šalies pilietybę, jei žmogus yra gimęs užsienyje arba jo tėvai buvo kitos šalies piliečiai. Vienas geriausių pavyzdžių yra Airijos pilietybės įstatymas: Airijos pilietybė yra suteikiama kiekvienam gimusiam Airijos saloje. Taigi žmogus, gimęs Šiaurės Airijoje (valdomoje Didžiosios Britanijos), gali turėti tiek Airijos, tiek Didžiosios Britanijos pilietybę.

Dvigubos pilietybės klausimas nėra naujas, tačiau jis darosi vis aktualesnis ir tai lemia ne tik istorinės peripetijos, bet ir auganti žmonių migracija (Lietuva – ne išimtis). Kita vertus, šių problemų sprendimą sunkina ne tik politikų pasyvumas, bet ir neretai kylantys konfliktai su kaimyninėmis valstybėmis. Vengrijos dvigubos pilietybės įstatymo priėmimą lydėjo aštri Slovakijos kritika ir atsakomosios priemonės.

Slovakija, kurioje vengrų etninė mažuma sudaro beveik 10 procentų (žr. lentelę), šį Vengrijos žingsnį įvertino kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui. Tą pačią gegužės 26-ąją Slovakijos parlamentas priėmė įstatymą, numatantį atimti Slovakijos pilietybę iš tų asmenų, kurie sieks gauti kitos valstybės pilietybę. Įstatymas numato ir tai, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, negalės dirbti valstybės tarnyboje. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią vietą šiame konflikte užima pati Slovakija ir ar tikrai Vengrijos priimtas įstatymas kelia jai grėsmę.

Visų pirma tiek Vengrija, tiek Slovakija yra Europos Sąjungos šalys, todėl jų piliečiai gali gyventi ir dirbti tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar patys vengrai, gyvenantys Slovakijoje, yra suinteresuoti dviguba pilietybe. Anot Slovakijos savaitraščio „The Slovak Spectator“, atliktos apklausos rodo, jog etniniai vengrai mano, kad dviguba pilietybė jiems jokių papildomų teisių nesuteiks, todėl susidomėjimas ja yra mažas.

Antra, Vengrijos ir Slovakijos konfliktas brendo visus pastaruosius metus ir Bratislavos vaidmuo jame taip pat buvo nemenkas. Buvusioje Roberto Fico koalicinėje vyriausybėje ultradešinioji Slovakų nacionalinė partija nevengė aštrios retorikos etninių mažumų atžvilgiu. Ne mažesnės kritikos sulaukė ir šios vyriausybės priimtas Valstybinės kalbos įstatymas: buvo uždrausta viešose vietose kalbėti svetima kalba, vengrų organizuojamuose renginiuose atliekamos dainos privalėjo būti išverstos į slovakų kalbą ir pan. Už šių taisyklių nesilaikymą galėjo būti skiriamos baudos iki 5000 eurų. Atrodytų, šviesesnės perspektyvos abiejų šalių santykiuose galėtų įnešti naujoji Slovakijos premjerė, Demokratų ir krikščionių sąjungos lyderė Iveta Radičová, kuri pasisako už priimto pilietybės įstatymo atšaukimą, taip pat ir už Valstybinės kalbos įstatymo peržiūrą.

Galiausiai reikėtų aptarti ir Rumunijos reakciją į Vengrijoje priimtą dvigubos pilietybės įstatymą. Rumunija, panašiai kaip ir kaimyninė Serbija ar Ukraina, šį Budapešto žingsnį sutiko ramiai, o politikai susilaikė nuo platesnių komentarų. Kita vertus, tokią poziciją lėmė ir kai kurie specifiniai veiksniai. Pirma, Vengrų demokratinio aljanso Rumunijoje partija yra Emilio Boco vadovaujamos koalicinės vyriausybės partnerė ir padeda išlaikyti valdančiąją daugumą parlamente. Antra, Bukarešto vadovybė yra pati kaltinama, kad siūlo pilietybę visiems moldavams, kurių artimieji buvo Rumunijos piliečiai tarpukariu, kai Moldova (tuomet Besarabija) buvo Rumunijos karalystės dalis.

Tokią Rumunijos poziciją lemia ir kitas, daug svarbesnis aspektas. Rumunija, kitaip nei Vengrija ar Slovakija, nepriklauso Šengeno erdvei, todėl daugiau kaip milijonui Rumunijoje gyvenančių etninių vengrų (tarp jų ir kai kurių ministrų šeimoms) tai suteiks didesnę mobilumo laisvę Europos Sąjungoje, kurios jie šiuo metu neturi. Tačiau kartu kyla ir kitas klausimas: ar tokią mobilumo laisvę gali turėti ir tie vengrai, kurie gyvena ne Europos Sąjungos šalyse (pavyzdžiui, Ukrainoje)? Panašių atvejų gali iškilti ir ateityje, todėl dalis Europos Sąjungos politikų jau dabar kelia pagrįstą susirūpinimą dėl šios situacijos.

Apibendrinant galima teigti, kad tolesnė Vengrijos ir Slovakijos konflikto eiga priklausys nuo abiejų šalių vyriausybių noro ir valios. Atrodo, naujoji Slovakijos premjerė I. Radičová nori labiau integruoti Slovakijos etnines mažumas ir siekia didesnio bendradarbiavimo su jomis. Kartu ji pasisako ir už kai kurių aštrios Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų kritikos sulaukusių įstatymų panaikinimą ar jų pataisas.

Šalis

Vengrų etninė mažuma  

tūkst. proc.
Rumunija    1434 6,6
Slovakija 513 9,5
Serbija 293 3,9
Ukraina 156 0,3
Austrija 40 0,5

Parengta pagal „Centre for Eastern Studies“ medžiagą (http://www.osw.waw.pl/en/publikacje/ceweekly/2010-05-19/slovak-hungarian-dispute-over-double-citizenship).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras