Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kodėl Rusija komos būsenos? (12)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2010 11 10

Žiaurus trisdešimtmečio Kaliningrade gimusio laikraščio „Kommersant“ žurnalisto Olego Kašino sumušimas tik patvirtino, kad Rusijoje ir toliau siautėja nebaudžiamas nusikalstamumas, šiurkščiausiai užgniaužiama žodžio laisvė, o žiniasklaida tapo kamikadzių verslu. Tai pažymi visi pasaulio leidiniai. Nors Dmitrijus Medvedevas aukščiausiems šalies pareigūnams asmeniškai pavedė ištirti šį nusikaltimą, sužalojusių žurnalistą nusikaltėlių ir pėdos ataušo...

Akivaizdu, šitaip norėta visiems žurnalistams parodyti, kad jie rašytų tik tai, kas paranku Rusijos korupcijos ir nusikaltėlių klanui. Gali būti, kad jo šaknys veda net į Kremlių. Tarsi patvirtindamas tokią prielaidą, vokiečių „Frankfurter Algemeine“ pažymi, kad nuo 2000 metų, kai Borisas Jelcinas išstūmė į valdžią buvusį saugumo agentą Vladimirą Putiną, Rusijoje buvo nužudyta 19 žurnalistų.

Laikraštis primena, kad į V. Putiną kritikavusios žurnalistės Anos Politkovskajos žūtį 2006 m. tuometinis prezidentas reagavo su ironija (jis tvirtino, kad žurnalistės nuopelnai pernelyg padidinti, nes „jos įtaka politiniam Rusijos gyvenimui buvo minimali“), o teismo procesas virto farsu. A. Politkovskaja daug rašė apie Kremliaus įžiebtą karą Čečėnijoje, apie Ramzaną Kadyrovą, apie federalinės kariuomenės vykdomas baudžiamąsias operacijas Kaukaze. Jų iniciatorius V. Putinas tuomet stengėsi trauktis į šešėlį. O ir dabar, rašoma šiame vokiečių leidinyje, premjeras tyli lyg vandens į burną prisisėmęs. Ir garbė D. Medvedevui, kuris iškart reagavo į nusikaltimą. Kitas vokiečių laikraštis „Frankfurter Rundschau“ turi vilties, kad prezidentui pavyks sugriauti V. Putino sukurtą teisinę, t. y. beteisę, sistemą.

Tai, kad žurnalistui, be kitų didelių sužalojimų (rašant šį straipsnį jis vis dar buvo komos būsenos), buvo sulaužyti ir rankų pirštai, rodo, kad taip nusikaltėliai sąmoningai perspėjo: šitaip atsitiks visiems, kurie mėgins skelbti jiems nepalankias publikacijas.

O. Kašinas daugiausia rašė apie mitingus, protesto akcijas, jaunimo politines sąjungas, taip pat nušviesdavo prezidento D. Medvedevo veiklą. Žurnalisto artimieji, draugai, kolegos, žmogaus teisių gynėjai net neabejoja, kad išpuolis susijęs su jo profesine veikla. Tuo įsitikinusi ir O. Kašino žmona Jevgenija Milova, ir „Kommersant“ redaktorius Michailas Michailinas. „Sprendžiant pagal sulaužytus Olego žandikaulius, pirštus ir kojas, tai akivaizdus kažkieno įspėjimas jam, kad neturėtų kalbėti ir rašyti savo istorijų“, – žurnalistams sakė taip pat dienraštyje „Kommersant“ dirbanti J. Milova. „Nėra abejonių, kad mūsų kolegos užpuolimas susijęs su jo profesine veikla. Nusikaltėliai žinojo, ką ir už ką puola. Žiaurumas buvo demonstratyvus, parodomasis. Užpuolimo užsakovai, akivaizdu, siūlė pasirinkti: arba profesinių pareigų vykdymas, arba asmeninis saugumas“, – rašoma „Kommersant“ redakcijos skiltyje.

Populiarus Rusijos dienraštis „Kommersant“ priklauso šalies prezidento D. Medvedevo bičiuliui, vienam turtingiausių Rusijos žmonių Ališerui Usmanovui. Gali būti, kad laikraštis buvo naudojamas kaip priemonė žiaurioje stambiojo verslo interesų kovoje. Jeigu taip, tai galima spėti, jog vienų interesus gina V. Putinas, kitų, kaip ir laikraščio savininko, – D. Medvedevas. Tokia prielaida veda prie minties, kad artėjantys 2012 m. Rusijos prezidento rinkimai jau dabar aukščiausiu lygiu įžiebia nesutaikomos kovos žaizdrą, rašo JAV laikraštis „Christian Science Monitor“.

Pastaraisiais mėnesiais O. Kašinas nemažai rašė apie demonstracijas prieš naujo greitkelio tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo, kirsiančio Maskvos priemiestyje esantį Chimkų mišką, tiesimą. Darbus finansavo V. Putino draugas dziudo sporte Arkadijus Rotenbergas, o vasarą pats premjeras, nepaisydamas stiprėjančių protestų, pareiškė, kad „visi sprendimai jau priimti“. Tik paskui, atsižvelgiant į D. Medvedevo rugpjūtį paskelbtą kelio tiesimo moratoriumą, vyriausybės nurodymu jis buvo sustabdytas.

Lapkričio 4-ąją buvo užpultas kitas Chimkų miško gynėjas Konstantinas Fetisovas. Užpuolikai beisbolo lazda smarkiai sumušė vyriškiui galvą. Jo būklė labai sunki.

O. Kašino užpuolimas daug kam priminė 2008 m. pavasarį įvykusį incidentą. Tą kartą buvo užpultas 49-erių metų laikraščio „Chimkinskaja pravda“ redaktorius Michailas Beketovas. Jis žadėjo atskleisti korupciją, slypinčią už greitkelio, sujungsiančio Maskvą ir Sankt Peterburgą, tiesimo. Sunkiai sumuštas žurnalistas buvo rastas be sąmonės prie savo namų. M. Beketovui teko amputuoti vieną koją ir tris rankos pirštus. Jis dėl patirtos smegenų traumos iki šiol vargiai gali kalbėti.

Parašius apie Rusijos anarchistinio jaunimo veiklą, „Vieningosios Rusijos“ jaunimo sparnas „Jaunoji gvardija“ laikraštyje „Kommersant“ O. Kašiną išvadino „visos rusų liaudies priešu ir išdaviku“, pridūręs, kad „situacija negali likti be rimčiausių pasekmių“ ir „priešai bus nubausti“.

Nubausti O. Kašiną bandyta ir 2004 m. birželio 1-ąją, kai žurnalistas rengė reportažą apie „Raudonojo jaunimo avangardo“ akciją prie Vyriausybės rūmų Maskvoje. Tuomet jį sumušė Federalinės apsaugos tarnybos (FAT) darbuotojai, reikalaudami sunaikinti akcijos nuotraukas. Bet teismas FAT kaltės neįrodė.

2005-ųjų vasarį O. Kašinas dalyvavo radikalios jaunimo organizacijos „Naši“ I-ajame suvažiavime, kuris vyko „Senež“ pensione Solnečnogorske. Tuomet žurnalistą prievarta ištempė į sceną, prieš visus išvadino Rusijos priešu ir neteisėtai uždarė vienoje pensiono patalpoje.

O lemtingąjį vakarą ar naktį, rašo laikraštis „Foreign Policy“, O. Kašinas įvykdė, ko gero, paskutinę žurnalisto priedermę. Išvažiavęs iš savo draugo fotografo Makso Avdejevo buto, jis mobiliuoju telefonu dar nufotografavo naujojo Maskvos mero nurodymu nukeliamus kioskus: matyt, apie tai ruošėsi rašyti. Bet po keleto valandų žiauriai sužalotas prarado sąmonę...

Kita vertus, O. Kašino likimas neturi stebinti. Tai tik rodo, kad Rusijoje tęsiasi nuožmi kova už postus, už kapitalą, už įtaką. O tam, kaip šioje ilgokoje citatoje pažymi „Novaja gazeta“, „reikia išvalyti informacinę erdvę ir įbauginti visus, kurie gyvena, kvėpuoja ir veikia be „vertikalės“ sankcijos. Tai negailestingos ir jau kruvinos rinkimų kampanijos pradžia. Kampanijos, kurioje norintys išlaikyti savo statusą ir valdžią visuomenei yra išsigandę dėl Rusijos ėjimo į brandžią visuomenę. Štai kodėl jie mėgina įvesti žmones į dirbtinę komą, panašią į Olego Kašino, atimdami galimybę jiems matyti, girdėti, galvoti ir dalyvauti kuriant savo likimą.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras