|
Baltarusiai nori pokyčių: bet kaip blogai? (2)
2010 11 12

Esti keli rodikliai, rodantys, kad santykinai pasyvūs Baltarusijos gyventojai pritaria esminiams politinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiams. Kai kurie aktyvistai, pvz., kandidatas į prezidentus Andrejus Sannikau, pajuto visuomenės nuotaikų bangą, kuri gali nušluoti Aleksandro Lukašenkos vadovavimą per prezidento rinkimus gruodžio 19 d.
Naujausia viešosios nuomonės apklausa, paskelbta Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto, atskleidė įdomius rezultatus: apie trečdalis respondentų pripažino, kad šalyje egzistuoja A. Lukašenkos asmenybės kultas, kiti 28 proc. pastebėjo kylančių tokios tendencijos ženklų, tik mažiau nei ketvirtadalis laikėsi nuomonės, kad toks kultas šalyje neegzistuoja. Į klausimą, koks asmuo turėtų būti būsimas Baltarusijos prezidentas, 43,2 proc. respondentų atsakė, kad juo turėtų tapti kardinalių pokyčių šalininkas. 38,2 proc. mano, kad dabartinis šalies politikos kursas turi būti išlaikytas. Apie 40 proc. mano, kad šalis turi būti valdoma asmens, kuris priartintų Baltarusiją prie ES. Tik mažiau nei ketvirtadalis įsitikinę, kad šalies lyderis turėtų remti glaudesnę integraciją su Rusija. Beveik 60 proc. teikia pirmenybę lyderiui, kuris remtų rinkos ekonomiką, ir tik mažiau nei 15 proc. palaiko planinės ekonomikos šalinininką.
Dauguma stebėtojų pastebėjo nepasitenkinimą Baltarusijoje. Buvusio finansų viceministro A. Sannikau kampanija jau dabar surinko daugiau nei 150 tūkst. parašų ir jis tapo viena iš dešimties pagrindinių opozicijos figūrų, įveikusių 100 tūkst. parašų barjerą. Europietiškame Baltarusijos tinklalapyje A. Sannikau vartoja frazę Už normalią Baltarusiją!, bet kartu išryškina išskirtinį kelią, kurio laikosi dabartinis prezidentas.
A. Sannikau orientuojasi į nutrauktus ryšius su Rusija ir apibūdina A. Lukašenkos ekonomikos modelį kaip sukriošusį ir užkertantį kelią regioniniam bendradarbiavimui. Spalio mėnesį jis kartu su delegatais iš oficialios Baltarusijos buvo pakviestas į apskritojo stalo diskusiją Rusijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinėje akademijoje. Pasak A. Sannikau, per konferenciją diskusija pasidalijo į dvi dalis: viena išliko ištikima senam požiūriui ir gynė dabartinius A. Lukašenkos veiksmus, o kita dalis (dauguma) pasisakė, kad Rusijos ir Baltarusijos santykiai galėtų vėl tapti normalūs. Dauguma delegatų suprato, kad Baltarusijos ir Rusijos valstybės sistemos tolsta viena nuo kitos dėl pirmosios pasenusios ekonominės sistemos. Kitais žodžiais tariant, Baltarusijos ekonomikos silpnumas reikalauja politikos pokyčių.
A. Sannikau, komentuodamas naują draugiškų santykių tarp Rusijos ir ES atkūrimą, remiasi Prancūzijos prezidento parama bendrai ekonominei erdvei su beviziu režimu. Ir Baltarusija galėtų dalyvauti tokiuose sumanymuose, jei valdžia Minske pasikeistų. Taigi, A. Sannikau pasitiki baltarusių realia parama artimesniems ryšiams su Europa, nesusvetimėjant su Rusija. Jis Rusiją mato kaip artimą sąjungininkę einant link Briuselio.
Spalio 22 d. A. Lukašenka dalyvavo dviejų jaunimo organizacijų, oficialiai remiančių valdžią, organizuotoje Klausimas prezidentui kampanijoje ir deklaravo, kad Baltarusija yra taikos ir stabilumo sala, minėjo ekonominius sunkumus, kilusius iš karto po nepriklausomybės atgavimo, ir lygino tą laikmetį su savo pasiekimais. Be abejo, jis jautėsi saugus nuo bet kokių nepatogių klausimų.
Problema yra ne tik sugedusi rinkimų sistema, bet ir žmonių požiūris. Pasak stebėtojų, kiekvienas nori matyti pokyčius, bet netiki, kad ji(s) asmeniškai gali daryti didelį poveikį ar kad rinkimai sukeltų tai. Taigi, A. Sannikau ir kitų užduotis yra įtikinti elektoratą, kad sėkmė yra galima, ir įteigti tikėjimą judėjimu už pokyčius. Visgi kursas į Europą šalia Rusijos neužtikrina nepriklausomo Baltarusijos kurso. Be to, europiečiai pasirengę priimti Rusiją, nesvarbu, kas įvyks per Baltarusijos rinkimus.
Pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Eurasia Daily Monitor informaciją parengė Kristina Puleikytė. |