Esti keli rodikliai, rodantys, kad santykinai pasyvūs Baltarusijos gyventojai pritaria esminiams politinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiams. Kai kurie aktyvistai, pvz., kandidatas į prezidentus Andrejus Sannikau, pajuto visuomenės nuotaikų bangą, kuri gali nušluoti Aleksandro Lukašenkos vadovavimą per prezidento rinkimus gruodžio 19 d.

Naujausia viešosios nuomonės apklausa, paskelbta Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto, atskleidė įdomius rezultatus: apie trečdalis respondentų pripažino, kad šalyje egzistuoja A. Lukašenkos asmenybės kultas, kiti 28 proc. pastebėjo kylančių tokios tendencijos ženklų, tik mažiau nei ketvirtadalis laikėsi nuomonės, kad toks kultas šalyje neegzistuoja. Į klausimą, koks asmuo turėtų būti būsimas Baltarusijos prezidentas, 43,2 proc. respondentų  atsakė, kad juo turėtų tapti kardinalių pokyčių šalininkas. 38,2 proc. mano, kad dabartinis šalies politikos kursas turi būti išlaikytas. Apie 40 proc. mano, kad šalis turi būti valdoma asmens, kuris priartintų Baltarusiją prie ES. Tik mažiau nei ketvirtadalis įsitikinę, kad šalies lyderis turėtų remti glaudesnę integraciją su Rusija. Beveik 60 proc. teikia pirmenybę lyderiui, kuris remtų rinkos ekonomiką, ir tik mažiau nei 15 proc. palaiko planinės ekonomikos šalinininką.

Dauguma stebėtojų pastebėjo nepasitenkinimą Baltarusijoje. Buvusio finansų viceministro A. Sannikau kampanija jau dabar surinko daugiau nei 150 tūkst. parašų ir jis tapo viena iš dešimties pagrindinių opozicijos figūrų, įveikusių 100 tūkst. parašų barjerą. Europietiškame Baltarusijos tinklalapyje A. Sannikau vartoja frazę „Už normalią Baltarusiją!“, bet kartu išryškina išskirtinį kelią, kurio laikosi dabartinis prezidentas.

A. Sannikau orientuojasi į nutrauktus ryšius su Rusija ir apibūdina A. Lukašenkos ekonomikos modelį kaip „sukriošusį“ ir užkertantį kelią regioniniam bendradarbiavimui. Spalio mėnesį jis kartu su delegatais iš „oficialios“ Baltarusijos buvo pakviestas į apskritojo stalo diskusiją Rusijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinėje akademijoje. Pasak A. Sannikau, per konferenciją diskusija pasidalijo į dvi dalis: viena išliko ištikima senam požiūriui ir gynė dabartinius A. Lukašenkos veiksmus, o kita dalis (dauguma) pasisakė, kad Rusijos ir Baltarusijos santykiai galėtų vėl tapti „normalūs“. Dauguma delegatų suprato, kad Baltarusijos ir Rusijos valstybės sistemos tolsta viena nuo kitos dėl pirmosios pasenusios ekonominės sistemos. Kitais žodžiais tariant, Baltarusijos ekonomikos silpnumas reikalauja politikos pokyčių.

A. Sannikau, komentuodamas naują draugiškų santykių tarp Rusijos ir ES atkūrimą, remiasi Prancūzijos prezidento parama bendrai ekonominei erdvei su beviziu režimu. Ir Baltarusija galėtų dalyvauti tokiuose sumanymuose, jei valdžia Minske pasikeistų. Taigi, A. Sannikau pasitiki baltarusių realia parama artimesniems ryšiams su Europa, nesusvetimėjant su Rusija.  Jis Rusiją mato kaip artimą sąjungininkę einant link Briuselio.

Spalio 22 d. A. Lukašenka dalyvavo dviejų jaunimo organizacijų, oficialiai remiančių valdžią, organizuotoje „Klausimas prezidentui“ kampanijoje ir deklaravo, kad „Baltarusija yra taikos ir stabilumo sala“, minėjo ekonominius sunkumus, kilusius iš karto po nepriklausomybės atgavimo, ir lygino tą laikmetį su savo pasiekimais. Be abejo, jis jautėsi saugus nuo bet kokių nepatogių klausimų.

Problema yra ne tik sugedusi rinkimų sistema, bet ir žmonių požiūris. Pasak stebėtojų, kiekvienas nori matyti pokyčius, bet netiki, kad ji(s) asmeniškai gali daryti didelį poveikį ar kad rinkimai sukeltų tai. Taigi, A. Sannikau ir kitų užduotis yra įtikinti elektoratą, kad sėkmė yra galima, ir įteigti tikėjimą judėjimu už pokyčius. Visgi kursas į Europą šalia Rusijos neužtikrina nepriklausomo Baltarusijos kurso. Be to, europiečiai pasirengę priimti Rusiją, nesvarbu, kas įvyks per Baltarusijos rinkimus.

Pagal 2010 m. lapkričio 8 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.