Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kas formuoja Rusijos politiką?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 05 13

Šią savaitę, po kurį laiką trukusių atidėliojimų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaitė savo metinį pranešimą. Ko gero, nereikia papildomai akcentuoti, kad visa šios kalbos pateikimo ceremonija bei aplinka labai jau priminė prieš dvidešimt ar trisdešimt metų matytus vaizdus, kurie privalomąja tvarka būdavo transliuojami iš visasąjunginių komunistų partijos suvažiavimų.

Tačiau ideologinio vieningumo dekoracija, nepriekaištingai demonstruota Maskvoje, nepaslėpė pakankamai pavojingų tendencijų, kurios, lyginant su ankstesniais metiniais V. Putino pareiškimais, paskutiniajame matėsi itin ryškiai. Reikia sutikti, jog pažadas tęsti ginklavimosi varžybas, pateiktas naudojant klasikinius Šaltojo karo laikotarpio terminus, negali nekelti nerimo. Tuo labiau, kad apžvelgiant visą V. Putino valdymo laikotarpį, jo metu vykusius karinius konfliktus Rusijos viduje, šalies militarizaciją bei jėgos struktūrų vadovų praeitį, daugelis gijų veda į specialiąsias Rusijos tarnybas, perėmusias visas „geriausias“ Sovietų Sąjungos KGB tradicijas.

Išvada ta, kad net ir matant, jog Rusijos prezidentas, visų pirma, akcentuoja gimstamumo skatinimą bei sunkiai su tuo besisiejančią šalies militarizaciją, negalima dar kartą neatsižvelgti į pavojų, kurį kelia politikos formavimo procesai didžiojoje Lietuvos kaimynėje.

Normaliose atstovaujamosiose demokratijose, didžioji dalis viešosios politikos yra visuomenės interesų, atstovaujamų per politines partijas, visuomenines organizacijas, interesų grupes ir t.t. rezultatas. Kai kur, kur demokratija vis dar susiduria su autoritarinio palikimo apraiškomis, kiek didesnę įtaką sprendimų priėmimui turi verslo ir politinio elito poreikiai. Tuo tarpu, žvelgiant į Rusijos valdžios piramidę, galima pamatyti savotiškai unikalų vaizdą, kuris aiškiai išduoda, kad didžiąją daugumą dabartinio politinio elito, uzurpavusio visus visuomenės poreikių raiškos kanalus, vienija būtent SSRS KGB bei Rusijos FSB (rus.) hierarchijos, ištikimybės ir muštro linija.

Prisiminkime, kad ir paties V. Putino atėjimą į aukščiausiąjį Rusijos politinį postą. Tuomet, remiantis tariamais čečėnų teroristų išpuoliais, sprogdinant gyvenamuosius namus, buvo pradėtas antrasis karas Čečėnijoje. Be abejo, Rusijos interesus šioje, kaip tuomet rusų politikai sakė, „separatistų bei teroristų irštvoje“, gynė V. Putinas ir artimiausi jo bendražygiai, turintys stiprų FSB užnugarį. Beje, po Boriso Jelcino pasitraukimo iš politikos, savotiškai išbuožintas vienas didžiausių oligarchų – Borisas Berezovskis, gyvenantis emigracijoje, iki šiol nesiliauja tvirtinti, jog jau minėti gyvenamųjų namų sprogdinimai buvo būtent Rusijos FSB provokacija, organizuota politiniais V. Putino autoriteto auginimo tikslais. O juk karas tėvynės interesų vardan yra puiki priemonė įtvirtinti prezidento, o tiksliau – jam pasitarnavusių tarnybų diktatą.

Vėlesni tų pačių V. Putino įvardintų čečėnų teroristų išpuoliai Maskvoje ir Beslane taip pat apaugo sąmokslo legendomis, kurios, tiesa pasakius, turi tam tikrų detalių, leidžiančių abejoti oficialiąja Maskvos pozicija. Tačiau būtent minėtieji išpuoliai, nepaisant baisių jų pasekmių paprastiems Rusijos žmonėms, šios šalies valdžiai ilgam laikui atrišo rankas savo režimo stiprinimui, nesikišant demokratinėms užsienio jėgoms. Juk būtent kova prieš terorizmą suvienijo Rusijos bei JAV prezidentus, ko padarinys – vidaus politikos klausimai (žmogaus teisės bei laisvės Rusijoje, rinkimų klastojimai, žiniasklaidos cenzūra, partinės sistemos sužlugdymas) buvo patraukti į antraeilį planą. Na, bent jau iki praėjusią savaitę Vilniuje Rusijos atžvilgiu išsakytų JAV viceprezidento Ričardo Čeinio pastabų.

Tačiau vienas dalykas yra tai, kokiais metodais Rusijos FSB bei buvę jos auklėtiniai įtakoja politinius procesus pačioje Rusijoje, o visai kas kita ir, ko gero, žymiai pavojingiau yra šių tarnybų įtakos skvarba artimiausiuose Rusijai regionuose, kuriuos tie patys rusų politikai įvardina kaip buvusios SSRS erdvę, kurioje dabartinei Rusijai yra privalu išlaikyti dominuojančią poziciją.

Pastarųjų metų įvykiai Lietuvoje taip pat rodo, kad ir mūsų šalis yra traktuojama kaip sudėtinė minėtos erdvės dalis. Tačiau Rusijos specialiųjų tarnybų interesus bei politines projekcijas Baltijos šalyse galima pateisinti šaltais ir racionaliais nedemokratinio režimo valdymo bei galios didinimo argumentais. Visai kas kita, kad bent jau atskiri Lietuvos politikai iki šiol neatsispiria pagundai tarpusavio kovose lengvabūdiškai mėtytis Rusijos specialiųjų tarnybų korta vietoje to, kad daugiau dėmesio skirti lietuviškos kontržvalgybos veiklai, išaiškinant tikruosius užsienio šalių agentus. Jei prisiminsime, kokiais kaltinimais ir pažymomis buvo švaistomasi Rolando Pakso apkaltos metu, galėsime drąsiai teigti, kad kai kurie tų įvykių herojai jau senokai turėtų būti nuteisti už Tėvynės išdavystę. Tačiau pasiekus tam tikrų politinių tikslų, pavyzdžiui, R. Pakso atstatydinimo, kažkur pasimetė ir visos pažymos.

Tiesa, Rusijos FSB įtakos R. Paksui ir V. Uspaskichui klausimą nesenai vėl bandė kelti taip pat jau nušalintas Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Tačiau tokios pigaus politinio keršto akcijos, neparemtos nei rimtais įrodymais, nei bent jau slaptomis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymomis tik dar kartą įrodo, kad paviršutiniškai, o ne realiai suprasdami Rusijos FS galią, mes žaidžiame labai pavojingus žaidimus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras