Per paskutinius dvejus metus dauguma šalių pasaulyje pasirinko didinti viešąsias išlaidas, siekdamos sušvelninti visuotinės finansų krizės smūgius jų ekonomikoms ir gyventojams. Šiais metais atsiranda ekonomikos atsigavimo ir pagyvėjimo ženklų, todėl pažengusios valstybės greitai nuo fiskalinio skatinimo perėjo prie fiskalinės konsolidacijos. Paskutiniu metu ir besivystančios šalys taip pat seka šia konsolidacijos tendencija. Nesenas UNICEF 126 valstybių tyrimas rodo, kad dauguma šalių, gaunančių mažas arba vidutines pajamas, turėtų sumažinti viešąsias išlaidas 2010–2011 metais. Pasaulio vyriausybės įsipareigojo pasiekti plėtros tikslus – sumažinti skurdą ir spręsti kūdikių mirtingumo problemą. Taip buvo sutarta rugsėjį Jungtinių Tautų Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikime.

Daugiausia mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims prasidedantis ekonomikos atsigavimas atrodo trapus ir netolygus, todėl daugelis jų išlieka pažeidžiamos dėl kintančių produktų kainų, finansinės sistemos silpnumo, paklausos pasaulio rinkose ypatumų, išorinio finansavimo trūkumų, užjūrio pagalbos plėtroje ir investicijose.

Dar svarbiau, kad, remiantis Jungtinėmis Tautomis ir  Pasaulio banku, socialinė visuotinės ekonomikos krizės įtaka tęsiasi ir yra jaučiama dėl didėjančio bado, nedarbo ir socialinių neramumų. Augančios maisto ir kuro kainos bei finansinė ir ekonominė krizė sumažino neturtingų šeimų perkamąją galią, galimybę gauti socialines paslaugas ir įsidarbinti. Be to, neturtingi namų ūkiai sumažino maisto suvartojimą. 1980 m. koregavimo programos reikalavo šalių mažinti išlaidas, neaplenkiant švietimo, sveikatos, vandens, žemės ūkio ir kitų sektorių, labai aktualių neturtingiems namų ūkiams. Tada kūdikių mirtingumas padidėjo ypač mažas pajamas gaunančiose grupėse besivystančiose šalyse. Taip pat padidėjo ir nelygybė. Šis periodas žinomas kaip prarastasis dešimtmetis. UNICEF į tai atsakė „Reguliavimu su žmogaus veidu“, kuriame teigiama, kad per ekonomikos krizes vaikai turi būti apsaugoti. Jis teigė, kad ekspansinės makroekonominės politikos kryptys turėtų kurti darbo vietas, viešojo sektoriaus investicijas, tarnaujančias skurstantiesiems ir kuriančias socialinės apsaugos sistemas.

Po 30 metų iškyla ta pati problema. Besivystančių šalių vargšai kenčia nuo didžiausių krizės pasekmių, nors jai atsirasti jie įtakos neturėjo. Tai neturėtų privesti prie dar vieno prarasto plėtros dešimtmečio, o neturtingi namų ūkiai ir ypač vaikai neturėtų kentėti kaip 1980-aisiais.

Visuotinio nuosmukio akivaizdoje skubiausias imperatyvas yra „atsigavimas visiems“. Atsigavimas, kuris yra apimantis viską, plečiantis įdarbinimo galimybes, mažinantis nelygybę, puoselėjantis plėtros procesus.

Tai gali būti pasiekta. Reikalaujama remti neturtingas šalis, darbo vietų kūrimą, taikyti naujas schemas sveikatos apsaugos paslaugose, ypač vargšams, jų labui investuoti į švietimą, vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, žemės ūkį, maisto tinkamumą. Tokių iniciatyvų tikrai reikia.

Pagal 2010 m. lapkričio 9 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.