Lapkričio 9 dieną Europos Komisija paskelbė savo 2010 m. pažangos ataskaitą apie Turkijos pasirodymą stojimo procese. Narystės Europos Sąjungoje (ES) populiarumas Turkijoje blėsta, tačiau po šios ataskaitos pastebima pagyvėjimo ženklų. Pagyvensim – pamatysim, ar atsinaujinęs dėmesys gali pagyvinti ilgai vilkinamą Turkijos narystę.

Turkijos ir ES santykiai pateko į aklavietę antroje dešimtmečio pusėje, tačiau greitos reformos padėjo Turkijai pradėti derybas dėl stojimo į ES 2005 metais. Minėtos aklavietės priežastys pasirodė esančios paslaptingos, nes ir Turkijos vyriausybė, ir ES akcentavo viena kitos klaidas. Europa kritikavo lėtą Turkijos vyriausybės politinių reformų darbotvarkę bei bekompromisę poziciją Kipro klausimu, o Turkijos vyriausybė manė, kad būtent vidiniai ES faktoriai yra atsakingesni dėl šio lėto progreso. ES nesugebėjo pašalinti kliūčių, sukurtų prieš Turkiją pasisakančių šalių narių. Minėtina ir privilegijuota partnerystė, kurią inicijavo Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.

Abipusiai kaltinimai niekur nenuvedė. Debatai, sekę 2008 m. pažangos ataskaitą, kurioje ES reikalavo Turkijos rimčiau žiūrėti į reformas, parodė, kad daugelis tarptautinių ekspertų sutarė dėl provokuojančio argumento, kad 2009 m. bus metai, skirti arba viską nutraukti, arba labai daug atlikti. Nors Turkijos vyriausybė nukreipė savo pastangas pasirengti narystei 2009 m. ir atrodė, kad aklavietė išnyks, Turkijos ir ES santykiai išliko gana sustingę per 2009 ir 2010 m., bet nė viena iš pusių nežengė žingsnių, kurie priartintų narystės procesą.

2010 m. pažangos ataskaita neatskleidė nieko stebinamo, joje buvo ir kritikos, ir pagyrų Turkijos valdžiai. Apskritai, ji buvo paremta ankstesne Komisijos pozicija, kad Turkija turi pripažinti griežtus prisijungimo kriterijus, panašius į taikytus kitiems kandidatams. Tačiau visgi legitimios narystės perspektyvos Turkija gali tikėtis. Pranešime buvo ir kita svarbi tema – Turkijos aktyvumas užsienio politikoje galėtų būti vertingas dalykas ES išoriniams santykiams.

Taigi, ataskaita pabrėžė mišrų Turkijos progresą derinant savo taisykles prie ES. ES pripažino pagerėjimą imigracijos srityje, tačiau nurodė ir sritis, kuriose dar reikėtų daug dirbti ir toliau įgyvendinti reformas. Be to, kalbant apie užsienio politikos problemas, ES pasveikino konstruktyvų Turkijos vaidmenį ir indėlį į energetinį saugumą, tačiau buvo išskirta Kipro problema.

Ironiška, bet Turkijos valdžios struktūros palankiai sutiko ataskaitą. Buvo teigiama, kad ji atitiko Turkijos lūkesčius. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu kalbėjo apie strateginę diskusijos svarbą, bet kritikavo ES dėl neteisingo požiūrio į situaciją Kipre. Viena Ankara šios problemos neišspręs.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas ir Europos reikalų ministras Egemenas Bagisas pozityviai žvelgė į ataskaitą, nes buvo patvirtinta, kad Turkija gali rasti vietą ES orbitoje. Atsakydamas į kritiką dėl ribojamų žmogaus teisių, žodžio ir išraiškos laisvės, R. T. Erdoganas paneigė šiuos kaltinimus, esą šios sritys negali būti visiškai nekontroliuojamos bet kurioje demokratijoje. Dėl specifinių teisių pažeidimų, minimų ataskaitoje, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad tai daugiau teismų reikalas.

Apskritai, tiek valdantieji, tiek opozicija teikia pirmenybę įsipareigojimams ES ir manipuliuoja tokia parama savo politinėms pozicijoms sustiprinti.

Pagal 2010 m. lapkričio 12 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.