Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Medvedevo dreifas į ekonominio daugiapoliškumo jūrą

2010 11 19

Praėjusią savaitę įvykusiame G20 viršūnių susitikime Seule nebuvo išspręsti klausimai, kuriuos per krizę gimusi institucija siekė harmonizuoti. JAV nesėkmingas vienašališkumas uždirbant pinigus ir Kinijos gėdingas manipuliavimas valiuta, biudžeto griežtumas ir poreikis stimuliuoti augimą, prekybos deficitas ir pasaulinių finansų reguliavimas – visus šiuos klausimus aptarė galingiausių pasaulio ekonomikų šalių lyderiai, bet nepriėmė jokio patenkinamo sprendimo. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas turėjo mažai ką pasakyti šioje perkrautoje darbotvarkėje.

Taip pat D. Medvedevas neįvertino Rusijos neapsisaugojimo ir pažeidžiamumo dėl pasaulinės ekonomikos kintamumo, tačiau iš esmės yra sudėtinga objektyviai nuspręsti, kokia pozicija daugialypėje ekonomikos takoskyroje geriausiai padėtų išsiskiriantiems Rusijos interesams.

Rusija nėra visiškai patenkinta G20 pagrindiniu vaidmeniu, tvarkant pasaulio ekonomiką, kadangi jos privilegijos yra mažesnės nei senajame G8. Visgi visą laiką ji buvo neparanki pašalietė turtingų demokratijų klube, bet dabar Maskva jaučiasi „liguista ekonomika“ neseniai gimusioje BRIK (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) organizacijoje, kuri nutarė priimti Pietų Afrikos Respubliką kaip penktą narę.

Rusijos izoliacijos tarptautiniuose viršūnių susitikimuose priežastis yra ne apgalvotas interesų ribotumas, bet painiava jos ekonomikos politikoje. D. Medvedevo didžioji „modernizacijos“ idėja prarado pagreitį ir susikoncentravo tik prie vieno „stebuklo kaimo“ Skolkove statymo. Niekas nesitiki įkvepiančio rezonanso iš kreipimosi parlamente šį mėnesį. Investicinis klimatas Rusijoje išlieka smarkiai paveiktas biurokratinio grobuoniškumo: autoritetingas „Doing Business“ indeksas, neseniai publikuotas, pažemino investicinį klimatą iki 123 vietos iš 183 valstybių. Tolesnis investicinio kapitalo nutekėjimas pasmerkia Rusiją lėtam augimui ateinančiais metais ir ši „nauja norma“ kontrastuoja su suklestėjimu 2000-ųjų viduryje ir taip pat reikalauja svarbių vyriausybės išlaidų pokyčių.

Turbūt pagrindinis prieštaravimas Rusijos ekonomikos politikoje yra būtinybė didinti mokesčius naftos ir dujų sektoriui, kad kontroliuotų biudžeto deficitą, kuris susiduria su poreikiu investuoti į „prieš srovę“, kad išlaikytų mažėjančią gamybą. Tarptautinėje arenoje Rusija prisistato kaip pramoninė valstybė, tačiau iš esmės užsienio politika yra pagrįsta šalies energetiniais susitarimais. Pasirinkimas – investavimas į naftotiekį „South Stream“ ar dujų infrastruktūros Ukrainoje modernizavimas – bus esminis užsienio politikos sprendimas 2011 m.

Dėl mažėjančių pajamų iš naftos būtina mažinti valstybės socialinius įsipareigojimus, bet nei D. Medvedevas, nei Vladimiras Putinas dar nėra pasiruošę šią žinią paskleisti. Sociologas Jevgenijus Gontmakheris prognozuoja, kad po 2011–2012 m. rinkimų kampanijos neabejotinai biudžeto asignavimus ištiks šaltas apkarpymų dušas. Dauguma Europos valstybių susiduria su nemalonia perspektyva, kad jų darbininkai turėtų dirbti ilgiau ir sunkiau už mažesnes pajamas, tačiau Rusijoje ši būtinybė turi būti suformuluota elito, kuris yra sukompromituotas korupcijos ir išlaidaus gyvenimo būdo.

Nepasitenkinimas šiuo gerovės koncentravimusi tarnaujančio elito rankose auga ir įgauna skirtingas formas, pavyzdžiui, žiniasklaidos mobilizavimas, reikalaujant ištirti laikraščio „Kommersant“ žurnalisto Olego Kašino sumušimą, kuris perauga į tolesnius didesnės spaudos laisvės reikalavimus. D. Medvedevas siekia laimėti visuomenės paramą, demonstruodamas asmeninį susidomėjimą tyrimu, tačiau kiekvieną kartą šalies prezidentui parodžius „liberalų“ veidą, įspūdį gadina Vladislavas Surkovas, administracijos vadovo pavaduotojas, vadovaujantis žiniasklaidos cenzūrai ir kontroliuojantis „patriotinio“ jaunimo judėjimo veiksmus.

Pagal 2010 m. lapkričio 15 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras